Mūsų „iš visos širdies“

Paveikslėlis

našlės skatikai, plakatas

Būti Jėzaus Kristaus mokiniu nėra tiesiog daryti vieną iš daugelio dalykų, kuriuos darome. Gelbėtojas yra visko, ką darome, varomoji galia. […]

O kaip dėl daugelio užduočių ir pareigų, dėl kurių mūsų gyvenimas toks įtemptas? […]

„Jūsų dangiškasis Tėvas žino, kad viso to jums reikia.

Bet pirma ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ [3 Nefio 13:32–33; taip pat žr. Mato 6:32–33].

Tačiau tai nereiškia, kad bus lengva. Tai reikalauja tiek aukos, tiek ir pasišventimo.

Tai reikalauja, kad vieniems dalykams leistume pasitraukti, o kitiems – augti. […]

Aukotis reiškia ko nors atsisakyti dėl kai ko vertingesnio. […]

Pasišventimas nuo aukos skiriasi bent vienu svarbiu aspektu. Kai ką nors pašvenčiame, nepaliekame to sudegti ant aukuro. Atvirkščiai, panaudojame tai tarnystei Viešpačiui. Mes paskiriame tai Jam ir Jo šventiems tikslams. […]

Kai žvelgiame į savo gyvenimą ir matome šimtus darbų, kuriuos reikia padaryti, jaučiame nepakeliamą naštą. Kai matome vieną – meilę ir tarnystę Dievui bei Jo vaikams šimtais įvairiausių būdų, – tada visus tuos darbus galime atlikti su džiaugsmu.

Štai kaip atnašaujame visą savo sielą: aukodami viską, kas mus sulaiko, o visa kita pašvęsdami Viešpačiui ir Jo tikslams.