Ilgalaikis gyvenimo pagal Evangeliją džiaugsmas

Kadangi tobulai mus myli, Dangiškasis Tėvas trokšta pasidalyti savo tobulu džiaugsmu su mumis tiek dabar, tiek ir amžinybėje. Tai nuo pat pradžios Jį motyvavo visame kame, įskaitant Jo šlovingą laimės planą ir Jo Viengimio Sūnaus auką mus išperkant.

Dievas nemėgina primesti mums džiaugsmo ar laimės, bet moko, kaip tai rasti. Jis taip pat mums pasako, kur džiaugsmo rasti negalima – „nelabumas niekada [nėra ir] nebuvo laimė“ (Almos 41:10). Būtent per savo įsakymus Dangiškasis Tėvas apreiškia mums kelią į džiaugsmą.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas tai išreiškė taip:

„Čia glūdi didinga tiesa: nors pasaulis tvirtina, kad galia, turtas, populiarumas ir kūno malonumai atneša laimę, taip nėra! Jie to negali! Tai, ką jie atneša, yra ne kas kita, kaip tų, kurie vykdo Dievo įsakymus, palaimingos ir džiaugsmingos būsenos [žr. Mozijo 2:41] bevertis pakaitalas.

Tiesa ta, kad daug labiau vargina laimės ieškojimas ten, kur jos negalima rasti! Tačiau, kai priimi Jėzaus Kristaus jungą ir vykdai dvasinį darbą, reikalingą pasauliui nugalėti, Jis ir tik Jis turi galią pakelti tave aukščiau šio pasaulio traukos.“¹

Todėl ilgalaikis džiaugsmas randamas laikantis Dievo įsakymų, o Dievo įsakymai randami Jėzaus Kristaus evangelijoje. Tačiau tai mūsų pasirinkimas. Jei dėl silpnumo kurį laiką nebesilaikome Dievo įsakymų, vis dar galime atsigręžti, atmesti kartėlį ir vėl siekti gėrio. Dievo meilė nepateisina nuodėmės, – nes taip gailestingumas apiplėštų teisingumą, – bet Apmokėjimu Jėzus Kristus siūlo išpirkimą iš nuodėmės:

„Amulekas […] pasakė […], kad Viešpats tikrai ateis išpirkti savo žmonių, bet kad jis ateis ne jų išpirkti jų nuodėmėse, bet jų išpirkti iš jų nuodėmių.

Ir jis turi galią, duotą jam Tėvo, išpirkti juos iš jų nuodėmių dėl atgailos; todėl jis pasiuntė savo angelus skelbti atgailos sąlygų žinią, atgailos, kuri atveda žmones prie Išpirkėjo galios, jų sielų išgelbėjimui“ (Helamano 5:10–11; kursyvas pridėtas).

Jėzus sakė:

„Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje.

Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jono 15:10–11).

Būtent tai Lehis pajuto savo sapne, kai paragavo gyvybės medžio vaisiaus, simbolizuojančio Dievo meilę. Jis pasakojo: „Kai aš valgiau jo vaisiaus, jis pripildė mano sielą nepaprastai didelio džiaugsmo“ (1 Nefio 8:12; taip pat žr. 11:21–23).

Lehis taip pat atskleidė antrą būdą, kaip į savo gyvenimą galime įnešti džiaugsmo, kai pasakė: „Todėl panorau, kad mano šeima taip pat [to vaisiaus] valgytų“ (1 Nefio 8:12).

Paveikslėlis

viena ranka perduoda vaisių kitai rankai, fone yra medis

Gyvybės medis, aut. Kazuto Uota

Kaip padėti kitiems rasti džiaugsmą

Mes, kaip ir karaliaus Benjamino žmonės, būname „pripildyti džiaugsmo“, kai gauname nuodėmių atleidimą ir patiriame „sąžinės ramybę“ (Mozijo 4:3). Vėl tai pajuntame, kai apsidairome aplink ir siekiame padėti šeimos nariams ir kitiems žmonėms patirti tokį pat džiaugsmą ir ramybę.

Būdamas jaunas, Alma siekė laimės visame, kas buvo priešinga Jėzaus Kristaus evangelijai. Angelo sudraustas jis nuėjo ilgą kelią nuo „kartėlio“ iki „gėrio“, atgailaudamas „kone iki mirties“ (Mozijo 27:28) ir priimdamas gausią Gelbėtojo malonę. Po daugelio metų Alma džiaugsmingai pareiškė savo sūnui Helamanui:

„O, kokį džiaugsmą ir kokią nuostabią šviesą aš išvydau; taip, mano siela buvo pripildyta džiaugsmo, tokio pat didelio, kokia buvo mano kančia! […]

Taip, ir nuo to laiko net iki šiol aš neatlyždamas dirbau, kad atvesčiau sielas į atgailą; idant atvesčiau jas ragauti nepaprasto džiaugsmo, kurio aš paragavau. […]

Taip, ir dabar štai, o mano sūnau, Viešpats duoda man nepaprastai didelį džiaugsmą mano darbų vaisiais.

Nes dėl žodžio [Jėzaus Kristaus evangelijos], kurį jis suteikė man, štai daugelis užgimė iš Dievo ir ragavo, kaip kad aš ragavau“ (Almos 36:20, 24–26).

Kitą kartą Alma liudijo:

„Aš giriuosi tuo, kad galbūt galiu būti įrankis Dievo rankose, kad atvesčiau kokią sielą į atgailą; ir tai yra mano džiaugsmas.

Ir štai, kada aš matau daugybę savo brolių, tikrai atgailaujančių ir ateinančių pas Viešpatį, savo Dievą, tada mano siela prisipildo džiaugsmo“ (Almos 29:9–10).

Alma toliau skelbė apie didžiulį džiaugsmą, kurį jis juto, kai kiti sėkmingai vedė sielas pas Kristų:

„Bet aš džiaugiuosi ne vien savo sėkme, bet mano džiaugsmas yra pilnesnis dėl sėkmės mano brolių [Mozijo sūnų], kurie buvo nuėję į Nefio žemę.

Štai jie nepaprastai plušėjo ir atnešė daug vaisių; ir koks didelis bus jų atlygis!

Dabar, kada galvoju apie šitų savo brolių sėkmę, mano siela tarsi sprūsta lauk, netgi iki jos atsiskyrimo nuo kūno – toks didelis mano džiaugsmas“ (Almos 29:14–16).

Tokį pat džiaugsmą galime pajusti, kai kitus mylime „tyra Kristaus meile“ (Moronio 7:47; taip pat žr. 48 eilutę), dalijamės su jais sugrąžintąja tiesa ir kviečiame juos rinktis su sandoros žmonėmis.

Paveikslėlis

Gelbėtojas Getsemanėje

O mano Tėve, aut. Saimonas Djuvis

Džiaugsmas negandų apsupty

Neturėtume bijoti, kad išmėginimai ir sunkumai, su kuriais neišvengiamai susiduriame mirtingajame gyvenime, neleis mums džiaugtis ar tą džiaugsmą sunaikins. Alma buvo žmogus, kurio nesavanaudiška tarnystė jam kainavo labai brangiai. Jis iškentė įkalinimą, ilgus alkio ir troškulio laikotarpius, mušimą, grėsmes gyvybei, daugkartines pajuokas ir atmetimą. Ir visgi, visa tai buvo „praryt[a] Kristaus džiaugsmo“ (Almos 31:38). Galbūt Almos kančios po to atėjusį džiaugsmą padarė dar didesnį.

Prezidentas Nelsonas mums primena, kad džiaugsmas atliko vaidmenį ir Gelbėtojo kančioje: „Vietoj sau priderančio džiaugsmo [… Jis] iškentėjo kryžių“ (Žydams 12:2).

Pagalvokite apie tai! Kad galėtų ištverti pačią skausmingiausią kančią, kokia tik buvo patirta žemėje, mūsų Gelbėtojas susitelkė į džiaugsmą!

Ir koks džiaugsmas Jam priderėjo? Neabejotinai tai buvo džiaugsmas apvalyti, išgydyti ir stiprinti mus; džiaugsmas apmokėti visų, kurie atgailaus, nuodėmes; džiaugsmas suteikti jums ir man galimybę grįžti namo – švariems ir vertiems – gyventi su Dangiškuoju Tėvu ir Motina ir su šeimomis.

Jeigu susitelksime į džiaugsmą, kuris ateis pas mus arba tuos, kuriuos mylime, ką galėsime ištverti, kas dabar atrodo per sunku, skausminga, baisu, neteisinga arba tiesiog neįmanoma?“²

Ilgalaikis džiaugsmas ateina ištvermingai gyvenant pagal Jėzaus Kristaus evangeliją ir padedant kitiems daryti tą patį. Ilgalaikis džiaugsmas ateina, kai pasiliekame Dievo meilėje, paklusdami Jo įsakymams ir priimdami Gelbėtojo malonę. Evangelijos kelyje džiaugsmas juntamas tiek kelionėje, tiek ir jos pabaigoje. Jėzaus Kristaus evangelija yra kasdienio džiaugsmo kelias.