49 skyrius
Mormonas ir jo mokymai
Po to, kai Jėzus Kristus aplankė nefitus, praėjo daug metų, nedidelė žmonių grupė paliko Bažnyčią ir pasivadino lamanitais.
Galiausiai visi žmonės tapo nelabi: tiek nefitai, tiek lamanitai.
Plokšteles turėjo teisus vyras, vardu Amaronas. Šventoji Dvasia jam nurodė jas saugiai paslėpti.
Amaronas pasakė Mormonui, kuriam buvo 10 metų, kur paslėptos plokštelės. Amaronas žinojo, kad gali pasitikėti Mormonu.
Mormonas, sulaukęs 24 metų, turėjo paimti Nefio plokšteles ir užrašyti ant jų apie savo žmones.
Kai Mormonui buvo 11 metų, tarp nefitų ir lamanitų prasidėjo karas. Nefitai laimėjo ir vėl buvo taika.
Nefitai tapo tokie nedori, kad Viešpats pasiėmė tuos tris mokinius, dėl to baigėsi stebuklai ir gydymai. Šventoji Dvasia daugiau nebevedė žmonių.
Kai Mormonui buvo 15 metų, jį aplankė Jėzus Kristus. Mormonas sužinojo apie Gelbėtoją ir Jo gerumą.
Mormonas norėjo pamokslauti žmonėms, tačiau Jėzus jam uždraudė, nes žmonės buvo pernelyg nelabi. Jų širdys buvo priešiškos Dievui.
Netrukus prasidėjo kitas karas. Mormonas buvo didelis ir stiprus, todėl nefitai išrinko jį būti jų armijos vadu.
Nefitai daugelį metų kovojo prieš lamanitus. Mormonas bandė skatinti savo žmones kovoti už savo šeimas ir namus.
Nefitai tapo tokie nelabi, kad Dievas jiems nepadėjo.
Mormonas pasakė nefitams, kad jie bus išgelbėti tik tuomet, kai atgailaus ir pasikrikštys. Tačiau žmonės atsisakė tai daryti.
Jie puikavosi savo jėga ir sakė, kad išžudys visus lamanitus. Dėl nefitų nelabumo Mormonas atsisakė jiems vadovauti.
Lamanitai pradėjo laimėti kiekvieną mūšį prieš nefitus. Mormonas nusprendė vėl vadovauti nefitų armijoms.
Jis žinojo, kad nelabi nefitai karo nelaimės. Jie neatgailavo ir nemeldė reikiamos pagalbos.
Mormonas paėmė visas plokšteles, kurias paslėpė Amaronas, ir rašė žmonėms, kurie atėjus laikui jas skaitys.
Jis norėjo, kad visi, įskaitant žydus, žinotų apie Jėzų Kristų, atgailautų ir būtų pakrikštyti, gyventų pagal Evangeliją ir būtų palaiminti.
Dvasia įkvėpė Mormoną mažąsias Nefio plokšteles, kuriose buvo pranašystės apie Kristaus atėjimą, pridėti prie Mormono plokštelių.
Mormonas nuvedė nefitus į Kumoros žemę, ten jie pasiruošė kovai prieš lamanitus.
Mormonas paseno. Jis žinojo, kad tai bus paskutinis jo mūšis. Jis nenorėjo, kad šventas plokšteles rastų ir sunaikintų lamanitai.
Todėl jis davė Mormono plokšteles savo sūnui Moroniui, o kitas plokšteles paslėpė Kumoros kalvoje.
Lamanitai užpuolė nefitus ir beveik visus, išskyrus 24, nužudė. Mormonas buvo sužeistas.
Mormonas liūdėjo, kad tiek daug nefitų mirė, tačiau žinojo, kad jie mirė todėl, kad atmetė Jėzų Kristų.
Mormonas bandė mokyti nefitus tiesos. Jis jiems pasakojo, kaip svarbu tikėti Jėzų Kristų.
Jis stengėsi juos mokyti turėti vilties per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir turėti tikrosios meilės, kuri yra tyra Kristaus meilė.
Mormonas dar rašė laiškus savo sūnui Moroniui, kuris taip pat mokė nefitus Evangelijos.
Mormonas rašė apie siaubingą nefitų nelabumą. Jis liepė Moroniui likti ištikimam Jėzui Kristui.
Lamanitai nužudė Mormoną ir visus nefitus, išskyrus Moronį, kuris užbaigė metraščius.