Doktrinos ir Sandorų 112 skyriuje užrašytą apreiškimą, skirtą Tomui B. Maršui, tuo metu buvusiam Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentui, pranašas Džozefas Smitas gavo 1837 m. liepos 23 d. Šiame apreiškime Tomui Maršui duodami nurodymai dėl jo ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo atsakomybių.
Viešpats duoda nurodymus Tomui B. Maršui ir pažada jam palaiminimus
Prisiminkite, kada su kuo nors pabendravęs jautėtės piktas, susierzinęs, įsižeidęs ar pavydus. Vienas iš pirmųjų apaštalų, vardu Tomas B. Maršas, susidūrė su situacija, paskatinusia jį jausti kažką panašaus.
1835 m., netrukus po to, kai buvo pašauktas būti apaštalu, Tomas B. Maršas buvo paskirtas Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentu. 1837 m. pavasarį prezidentas Maršas sužinojo, kad vienas iš Dvylikos Apaštalų, vyresnysis Parlis P. Pratas, ruošėsi vykti į misiją Anglijoje be prezidento Maršo nurodymo. Tuomet prezidentas Maršas, būdamas Misūryje, parašė vyresniajam Pratui bei kitiems Dvylikos nariams ir pakvietė juos 1837 m. liepos 24 d. susitikti Kirtlande, Ohajo valst., kad galėtų vieningai sutarti dėl kelionių į misiją. Tačiau likus dviem mėnesiams iki planuoto susirinkimo du kiti Dvylikos nariai, vyresnieji Heberis Č. Kimbolas ir Orsonas Haidas, išvyko į Angliją, nes buvo gavę pašaukimus į misiją iš pranašo Džozefo Smito. Prezidentas Maršas, žinoma, nuliūdo dėl to, kad Dvylika nebuvo vieningi ir vyko skelbti Evangelijos Anglijoje nepasitarę su juo.
Ką šioje situacijoje prezidentas Maršas galėjo daryti, kad nesijaustų piktas, susierzinęs, įsižeidęs ar pavydus? Kodėl pavojinga leisti tokiems jausmams valdyti mūsų mintis ir veiksmus?
Brigamas Jangas, kuris tuo metu buvo Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys, įtikino prezidentą Maršą susitikti su pranašu Džozefu Smitu. Atsakydamas į prezidento Maršo susirūpinimą, Viešpats davė Džozefui Smitui apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 112 skyriuje.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 112:1–3 ir suraskite, dėl ko Viešpats perspėjo Tomą B. Maršą. Dėl ko Viešpats perspėjo Tomą B. Maršą? Kokius gerus darbus, pasak Viešpaties, atliko Tomas?
Doktrinos ir Sandorų 112:4–10 Viešpats davė daugiau nurodymų prezidentui Maršui ir užtikrino, kad Viešpats padės jam atlikti daug didžių dalykų.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 112:4–10. Raštų studijavimo žurnale išvardinkite, ką Viešpats pažadėjo Tomui B. Maršui. (5 eilutėje esantis žodis kovoti nereiškia, kad reikia pyktis arba ginčytis; jis reiškia, kad reikia stropiai skelbti Evangeliją.)
Remdamiesi tuo, ką perskaitėte Doktrinos ir Sandorų 112:10, užbaikite principu „jei…, tai…“ paremtą teiginį: Jei esame , tai Viešpats mus . (Galite pasižymėti tai Raštuose.)
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip manote, kodėl nuolankumas padeda gauti Viešpaties vadovavimą?
Kada jautėte Viešpaties pagalbą būdami nuolankūs?
Paveikslėlis
Joseph Smith
1837 m. liepą, kai Viešpats davė šį apreiškimą, Bažnyčia patyrė susiskaldymą, nesutarimus ir atsimetimą. Dėl išdidumo ir godumo kai kurie Bažnyčios nariai atvirai kritikavo pranašą Džozefą Smitą ir abejojo jo autoritetu. Iš dalies dėl šių sunkumų šventiesiems Kirtlande, Ohajo valst., kilo finansinių problemų. Dėl daugybės ekonominių problemų, kurios vėliau įgavo 1837-ųjų panikos vardą, Jungtinėse Valstijose žlugo daug bankų. 1837 m. taip pat žlugo Kirtlando Saugos bendrija, Bažnyčios vadovų įkurta finansų įstaiga. Beveik du šimtai investuotojų prarado visas savo investicijas, didžiausią žalą patyrė Džozefas Smitas. Nors Bažnyčia nefinansavo Kirtlando Saugos bendrijos, kai kurie šventieji manė, kad Bažnyčios bankas yra pranašo bankas, ir dėl finansinių problemų kaltino Džozefą Smitą. Kai kurie net pradėjo jį vadinti puolusiu pranašu. Tačiau dauguma kitų išlaikė tikėjimą ir liko ištikimi pranašui, nors žlugus Kirtlando Saugos bendrijai, neteko pinigų. (Žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 171–173.)
Kai kurie Bažnyčios nariai, įskaitant kai kuriuos Dvylikos Apaštalų Kvorumo narius, net siekė pašalinti Džozefą Smitą iš Bažnyčios prezidento pareigų.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 112:11–13 ieškodami, ką Viešpats nurodė prezidentui Maršui daryti, kad padėtų sunkumus išgyvenantiems Dvylikai.
Viešpats moko Tomą B. Maršą apie Dvylikos Apaštalų pareigas
Prezidentas Maršas ėjo svarbias pareigas ir Viešpats davė jam svarbių atsakomybių.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kas gali padėti jums būti nuolankiems, kai gaunate svarbių atsakomybių arba svarbų pripažinimą?
Viešpats padėjo Tomui B. Maršui suprasti jo, kaip Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidento, atsakomybes ir priminė jam išlikti nuolankiam. Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 112:14–22, 28–33, užbaikite šią lentelę.
Prezidento Maršo ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo atsakomybių svarbą pabrėžiantys žodžiai:
Žodžiai, primenantys prezidentui Maršui, kad reikia būti nuolankiam:
Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:
Remdamiesi 16–17 eilutėmis atsakykite, kokius kunigystės raktus turi Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas? Pasižymėkite išmoktas doktrinas Raštuose ir užsirašykite jas savo Raštų studijavimo žurnale.
Užsirašykite, kokį principą, susijusį su prezidento Maršo turimais kunigystės raktais, sužinojote iš 30–32 eilučių.
Pasižymėkite Doktrinos ir Sandorų 112:30–32 randamą doktriną: Kunigystės raktai sugrąžinti paskutinį kartą laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpiu.
Evangelijos laikotarpis – tai laiko tarpsnis, kai Viešpats apreiškia Savo doktrinas, apeigas ir kunigystę. Tai laikotarpis, kurio metu Viešpats žemėje turi bent vieną įgaliotą tarną, turintį šventą kunigystę ir dievišką pareigą skelbti Evangeliją ir atlikti jos apeigas. (Žr. Raštų rodyklė, „Evangelijos laikotarpis“.)
Apmąstykite, ko Viešpaties žodžiai Doktrinos ir Sandorų 112:15, 30 moko apie Tomo B. Maršo, Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidento, pareigų ir Džozefo Smito, Bažnyčios prezidento, pareigų sąryšį?
Tomui B. Maršui buvo sunku pritaikyti šiame apreiškime gautą patarimą.
Netrukus po to, kai buvo gautas Doktrinos ir Sandorų 112 skyriuje užrašytas apreiškimas, Tomas B. Maršas pasakė Vilatei Kimbol (Heberio Č. Kimbolo žmonai), kad jos vyras nebus efektyvus misionierius Anglijoje. Prezidentas Maršas, matyt, jautė tai, nes skelbti Evangeliją užsienyje buvo jo atsakomybė, misionieriško darbo Anglijoje durys galėjo būti atvertos tik tuomet, jeigu jis ką nors nusiųstų arba nuvyktų ten pats.
Pagalvokite, kaip šis įvykis parodo, kad prezidentui Maršui tikriausiai buvo sunku išlikti nuolankiam?
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino, kaip galime būti nuolankesni ir neišdidūs:
Paveikslėlis
President Dieter F. Uchtdorf
„Nuolankumas nėra savęs įtikinėjimas, kad esame niekam tikę, nereikšmingi ar beverčiai. Taip pat nereiškia, kad neigiame ar sulaikome talentus, kuriais Dievas mus apdovanojo. Nuolankumo neatrandame blogiau galvodami apie save. Nuolankumą atrandame mažiau galvodami apie save. Jis pasireiškia, kai dirbame savo darbą nusiteikę tarnauti Dievui ir savo artimui.
Nuolankumas nukreipia mūsų dėmesį ir meilę į kitus ir Dangiškojo Tėvo tikslus. Išdidumas veikia priešingai. Išdidumas semiasi energijos ir stiprybės iš gilių savanaudiškumo šaltinių. Kada liaunamės pernelyg rūpintis savimi ir pasineriame į tarnystę, mūsų išdidumas sumažėja ir pradeda nykti“ („Išdidumas ir kunigystė“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paaiškinkite šeimos nariui ar draugui, ko išmokote apie nuolankumą. Raštų studijavimo žurnale užsirašykite šio žmogaus vardą.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 112:34 ieškodami, ką prezidentui Maršui reikėjo padaryti, kad gautų tuos palaiminimus.
Užbaikite šį principą: Turime būti , kad gautume Viešpaties pažadėtus palaiminimus.
Šiame pasakojime pateikiamas trumpas aprašymas apie Tomo B. Maršo atkritimą nuo Bažnyčios ir sugrįžimą:
„Kurį laiką prezidentas Maršas laikėsi gauto patarimo. Jis darbavosi stiprindamas Bažnyčią ir palaikydamas Džozefą Smitą. Tačiau netrukus jis vėl susierzino dėl to, kaip buvo vadovaujama Bažnyčioje. Šis jausmas susimaišė su iššūkiais, kurie kilo tarp nepaklusnių bei agresyvių Bažnyčios narių ir jų kaimynų Misūryje. 1838 m. rugsėjį jam būnant apimtam atkritimo dvasios, jo žmona Elizabet įsivėlė į ginčą. Ji ir kita moteris, abi Bažnyčios narės, susitarė pastoviai keistis pienu, kad galėtų gaminti sūrį, tačiau sesuo Marš buvo apkaltinta tuo, kad pažeidė susitarimą pasilikdama riebiausią pieno dalį sau. Šį atvejį Bažnyčios vadovai nagrinėjo keletą kartų. Jį nagrinėjo net Pirmoji Prezidentūra. Sesuo Marš visus kartus buvo pripažinta kalta. Prezidentas Maršas dėl tokių sprendimų buvo piktas ir nepatenkintas“ (žr. George A. Smith, “Discourse,” Deseret News, Apr. 16, 1856, 44). Nors šis įvykis nepaskatino jo palikti Bažnyčios, bet prisidėjo prie jo susierzinimo. Jis be galo kritiškai žiūrėjo į kitus Bažnyčios vadovus ir galiausiai atsisuko prieš šventuosius. Vėliau jis prisiminė: „Pavydėjau pranašui […] ir nekreipiau dėmesio į viską, kas buvo teisu, bet visą laiką skyriau ieškoti blogio“ (“Remarks,” Deseret News, Sept. 16, 1857, 220).
Praėjus 18-ai metų po to, kai Tomas B. Maršas paliko Bažnyčią, jis parašė nuolankų laišką prezidentui Heberiui Č. Kimbolui iš Pirmosios Prezidentūros, prašydamas atleidimo ir leidimo prisijungti prie Bažnyčios. Aiškindamas tai, ko išmoko iš savo klaidų, jis rašė: „Viešpats puikiai susitvarkė be manęs ir Jis nieko neprarado dėl to, kad iškritau iš gretų; tačiau kiek praradau aš?!“ (Thomas B. Marsh letter to Heber C. Kimball, May 5, 1857, Brigham Young Collection, Church History Library, cituota iš Kay Darowski, “The Faith and Fall of Thomas Marsh,” Revelations in Context [Mar. 19, 2013]; history.lds.org).
Savo Raštų studijavimo žurnale apibendrinkite, ko šiandien išmokote studijuodami. Pasirinkite, ką darysite, kad būtumėte nuolankesni bei ištikimesni, ir užsibrėžkite tikslą tai daryti.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: