„14 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
Paveikslėlis
merginos skaito Raštus
14 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Viešpats apreiškia papildomus Raštus
Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra pasakęs: „Per [pranašą Džozefą Smitą] gavome daugiau Raštų puslapių nei per bet kurį kitą pranašą“ (Pagaukite bangą, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Raštai, kuriuos Viešpats apreiškė per Džozefą Smitą, yra įtikinamas liudijimas apie dievišką pranašo pašaukimą. Studijuodami apsvarstykite, kaip papildomi Raštai padėjo geriau suprasti Dangiškąjį Tėvą, Jėzų Kristų ir Evangeliją ir sustiprino jūsų liudijimą apie Juos.
1 dalis
Ką tikime apie nuolatinį apreiškimą ir papildomus Raštus?
Čikagos laikraščio redaktoriui, paklaususiam apie Jėzaus Kristaus Bažnyčios įsitikinimus, Džozefas Smitas pareiškė: „Mes tikime visa, ką Dievas apreiškė, visa, ką jis apreiškia šiuo metu, ir tikime, kad jis dar apreikš daug didžių ir svarbių dalykų, susijusių su Dievo karalyste“ (Tikėjimo Teiginių 1:9).
Šis tikėjimas nuolatiniu apreiškimu per dabartinius pranašus – skiriamasis Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios bruožas. Be šventosios Biblijos, būtinas tiesas sužinome iš Mormono Knygos, Doktrinos ir Sandorų bei Brangiojo Perlo – knygų, kurios laikomos Raštais.
Biblijos Džozefo Smito Vertimas ne tik paaiškina daugelį Biblijos ištraukų, bet ir sugrąžina daug aiškių ir vertingų tiesų, kurios buvo prarastos per šimtmečius.
2 dalis
Kaip Doktrinos ir Sandorų studijavimas gali palaiminti mano gyvenimą?
Pranašas Džozefas Smitas rašė: „Šiomis ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis labai troškome gauti Viešpaties žodį kiekviena tema, susijusia su išgelbėjimu“ (History, 1838–1856 [Manuscript History of the Church], volume A-1, 146, josephsmithpapers.org). Viešpats maloningai ir ne kartą per apreiškimą atsakė į šį troškimą.
Po Bažnyčios suorganizavimo praėjus pusantrų metų, pranašas vyresniųjų grupelei per konferenciją Hairame, Ohajo valst., pasiūlė surinkti ir išleisti Viešpaties duotus apreiškimus. Tai padarius, apreiškimai būtų prieinami Bažnyčios nariams ir padėtų misionieriškame darbe. Šioje konferencijoje Bažnyčios nariai apreiškimus paskelbė „vertais […] visos žemės turtų“ (Minute Book 2, 18, josephsmithpapers.org). Netrukus po to buvo išleista apreiškimų knyga, pavadinta Įsakymų Knyga. Vėliau šie ir kiti apreiškimai buvo išleisti Doktrinoje ir Sandorose.
Doktrinos ir Sandorų įvade pateikiama informacija, kuri mums padeda suprasti, kodėl šis apreiškimų rinkinys toks vertingas: „Šios žinios, įspėjimai ir paraginimai yra visos žmonijos labui ir kviečia visus žmones visur įsiklausyti į Viešpaties Jėzaus Kristaus balsą, kalbantį jiems dėl jų laikinosios gerovės ir nesibaigiančio išgelbėjimo“ (Doktrinos ir Sandorų įvadas; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 18:34–36).
Per šią vyresniųjų konferenciją Džozefas Smitas gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 1 skyriuje. Tai paties Viešpaties apreiškimų įvadas.
Pagalvokite, kaip Viešpats yra jums kalbėjęs, kai studijavote Doktriną ir Sandoras. Suraskite Doktrinos ir Sandorų ištrauką, kuri sustiprino jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi. Į pamoką ateikite pasiruošę pasidalyti šia ištrauka.
3 dalis
Kaip Džozefo Smito Vertimas ir Brangusis Perlas padeda suprasti Gelbėtoją ir Jo Evangeliją?
Pranašas Džozefas Smitas visą savo gyvenimą labai brangino Bibliją, nors ir žinojo, kad jos tekste buvo netikslumų. Jis pasakojo:
Paveikslėlis
pranašas Džozefas Smitas
Aš tikiu tokia Biblija, kokia ji išėjo iš po jos pirmųjų rašytojų plunksnos. Neišmanantys vertėjai, neatsakingi perrašinėtojai ar nesąžiningi ir sugedę kunigai pridarė daug klaidų. (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 199)
1830-ųjų vasaros pradžioje Džozefas Smitas pradėjo įkvėptą Biblijos vertimą. Jis nevertė iš vienos kalbos į kitą, taip pat jis neturėjo ir originalaus biblinio rankraščio, kuriuo galėtų remtis. Užuot tai daręs, Džozefas skaitė ir nagrinėjo Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo eilutes ir koregavo bei pildė jas taip, kaip įkvėpdavo Šventoji Dvasia.
Dalis pranašo per įkvėpimą redaguotų ištraukų gali būti rastos kai kurių leidimų Biblijos išnašose ir Raštų rodyklėje (raštai.ChurchofJesusChrist.org).
Brangiajame Perle taip pat rasite patriarcho Abraomo žodžius. 1835 m. vasarą vyras vardu Maiklas Čandleris atvyko į Kertlandą, Ohajo valst., atsivežė keturias egiptietiškas mumijas ir keletą papiruso ritinių, atrastų Tėbuose, Egipte. Pranašas Džozefas Smitas apžiūrėjo papiruso ritinius ir išvertęs „keletą ženklų, arba hieroglifų,“ pareiškė, kad „viename iš ritinių buvo Abraomo žodžiai, kitame – Juozapo iš Egipto“ (History, 1838–1856, volume B-1 [1 September 1834–2 November 1838], 596). Padedamas Bažnyčios narių pranašas nupirko mumijas ir du papiruso ritinius bei keletą papiruso fragmentų. Dalį Abraomo žodžių jis išvertė Dievo dovanos ir galios dėka, o vėliau juos, kaip Abraomo knygą, pirmiausia išspausdino Bažnyčios laikraštyje Times and Seasons (liet. „Laikai ir laikotarpiai“).
Paveikslėlis
piktograma, apmąstykite
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Džozefo Smito Vertime arba Brangiajame Perle suraskite ištrauką, padėjusią geriau suprasti Gelbėtojo Evangeliją. Jeigu negalite tokios prisiminti, galite pasirinkti vieną iš pateikto sąrašo. Ateikite į pamoką pasiruošę pasidalyti ištrauka ir paaiškinti, kodėl ją pasirinkote.
Abraomo knyga yra Raštų knyga, kurioje, jo paties žodžiais, papasakota šio pranašo gyvenimo pradžia. Joje pasakojama apie jo troškimą „būti didesniu teisumo sekėju“ (Abraomo 1:2) ir jo pasitikėjimą Viešpačiu, kuris jį stebuklingai išgelbėjo po to, kai tėvai jį, kaip auką, atidavė faraono kunigui (žr. Abraomo 1:5–7, 30). Šioje knygoje taip pat mokoma svarbių tiesų, susijusių su Abraomo sandora, ikimirtinguoju gyvenimu, amžinąja dvasių prigimtimi, išankstiniu paskyrimu, Dangaus taryba bei gyvenimo prasme, planavimu ir žemės sukūrimu. Svarbiausia, joje liudijama apie Jėzų Kristų, Jo ikimirtingąjį didingumą, Jo gailestingumą ir galią išgelbėti Dievo vaikus bei Jo esminį vaidmenį Dangiškojo Tėvo plane.
Toliau pateiktuose poskyriuose pasakojama, ką žinome ir ko nežinome apie Abraomo knygos atsiradimą.
Abraomo knyga ir pasaulis senovėje
Abraomo knyga puikiai sutampa su tuo, ką mokslininkai žino apie pasaulį senovėje. Kai kurios žinios dar nebuvo atrastos arba nebuvo plačiai žinomos Džozefo Smito dienomis. Pavyzdžiui, kadaise buvo manoma, kad egiptiečiai neaukodavo žmonių, kaip rašoma Abraomo knygoje (žr. Abraomo 1:8–15; Faksimilė iš Abraomo knygos, Nr. 1). Naujausi istoriniai atradimai dabar patvirtina, kad buvo aukojama ir buvo aukojami asmenys, kurie priešinosi egiptiečių religiniams ritualams, pvz., Onitaho dukterys, minimos Abraomo 1:11.
Mokslininkai taip pat sužinojo, kad žmonių atnašavimas vykdavo ne tik Egipte, bet ir kraštuose, kuriuos valdė Egiptas (žr. Abraomo 1:1, 5–11). Abraomo knygoje minimos „Olišemo lygumos“ netoli Ūro ir Harano žemės (žr. Abraomo 1:10). Šis vietovės pavadinimas Džozefo Smito dienomis buvo niekam nežinomas. Tačiau senovės tekstuose, kurie nuo tol buvo atrasti, minimas Ūrišemas, esantis netoli Harano, ir gali būti, kad tai tas pats Abraomo knygoje minimas miestas. Kai kuriuose senovės metraščiuose taip pat minima, kad Abraomas pasitelkdamas astronomiją mokė egiptiečius (žr. Abraomo 3:1–15; 3-ia faksimilė). Kituose senoviniuose dokumentuose pasakojama, kad Abraomas matė sukūrimą, ir apibūdinama dangiška taryba, kurioje buvo aptartas ir suplanuotas žmonijos sukūrimas (žr. Abraomo 3:23–25; 4:26–27). Toks nuoseklumas liudija Abraomo knygos tikrumą.
Daugiau informacijos rasite „Translation and Historicity of the Book of Abraham“ (liet. „Abraomo knygos vertimas ir istorija“), Evangelijos temos, topics.ChurchofJesusChrist.org; Daniel C. Peterson, „News from Antiquity“ (liet. „Naujienos iš senovės“), Ensign, Jan. 1994, 16–21 ir Kerry Muhlestein, „Egyptian Papyri and the Book of Abraham: A Faithful, Egyptological Point of View“ (liet. „Egiptietiški papirusai ir Abraomo knyga. Tikinčiojo egiptologo požiūris“) iš Robert L. Millet, ed., No Weapon Shall Prosper: New Light on Sensitive Issues (2011), rsc.byu.edu.
Egiptietiški papirusai
Po Džozefo Smito mirties jo šeima galiausiai pardavė mumijas ir papirusus. Daugelis papirusų galimai sudegė per didįjį Čikagos 1871-ųjų gaisrą. Tačiau 1967 m. Niujorko Metropoliteno meno muziejus Bažnyčiai padovanojo kadaise pranašui Džozefui Smitui priklausiusio papiruso fragmentus. Šie rasti fragmentai priskiriami maždaug antram amžiui prieš Kristų, kai Abraomas jau seniausiai buvo miręs.
Kritikai, remdamiesi papiruso fragmentų amžiumi, mėgino sukelti abejonių dėl Abraomo knygos kilmės. Tačiau papiruso fragmentai neturi būti priskirti Abraomo laikams, kad Abraomo knyga būtų tikra. Senovės metraščiai dažnai perduodami kaip kopijos arba kopijų kopijos. Pavyzdžiui, seniausi išlikę Biblijos rankraščiai, manoma, buvo parašyti praėjus keletui šimtmečių po to, kai jie buvo užrašyti (žr. John Gee, A Guide to the Joseph Smith Papyri [2000], 23–25, scholarsarchive.byu.edu; Kerry Muhlestein, “Egyptian Papyri and the Book of Abraham: Some Questions and Answers,” Religious Educator, vol. 11, no. 1 [2010], 91–108).
Kai kurie asmenys taip pat kritikuoja Abraomo knygą, nes papirusų fragmentų, kuriuose yra senovinis egiptiečių laidotuvių tekstas, šiuolaikinis vertimas nesutampa su Abraomo knygos tekstu. Taip gali būti dėl kelių priežasčių.
Viename iš papiruso fragmentų yra dalis piešinio, kuris dabar yra 1-a faksimilė Abraomo knygoje. Manoma, kad su šiuo piešiniu susijęs tekstas turi būti tas pats, iš kurio Džozefas Smitas išvertė Abraomo knygą. Tačiau egiptietiškuose papirusuose dažnai galima rasti piešinių, ne visai susijusių su tekstu, kuriame jie aprašomi. Liudininkai pasakojo apie „daugybę metraščių papiruse“ įskaitant „ilgą ritinį“ arba daug papiruso „ritinių“ (žr. John Gee, An Introduction to the Book of Abraham [2017], 5). Gali būti, kad versdamas pranašas Džozefas Smitas dirbo su tomis papiruso dalimis, kurios vėliau buvo sunaikintos. Todėl nežinome, kurias papiruso dalis Džozefas išvertė.
Kiti mano, kad galbūt Abraomo knyga, arba jos dalis, nebuvo tiesioginis papiruso vertimas. Dėl to manoma, kad Džozefas studijuodamas egiptietiškus hieroglifus gavo apreiškimą apie svarbiausius Abraomo gyvenimo įvykius ir mokymus, panašiai kaip pranašui studijuojant Bibliją buvo apreikšta Mozės knyga. Nei Viešpats, nei Džozefas Smitas nepaaiškino, kaip Abraomo knyga buvo išversta.
Dievo liudijimas
Abraomo knyga yra Dievo dovana. Kaip ir dėl kitų Raštų, liudijimas apie Abraomo knygos turinį visų pirma yra tikėjimo reikalas. Dieviškas liudijimas apie jos mokymus gaunamas pamaldžiai studijuojant ir per Šventosios Dvasios apreiškimą – tai didžiausias įrodymas, kad ji teisinga. Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas tarnaudamas Pirmojoje Prezidentūroje paliudijo: „Yra vienas tiesos šaltinis, kuris universalus, teisingas ir nesugadinamas. Tas šaltinis yra mūsų be galo išmintingas ir visažinis Dangiškasis Tėvas“ (“What Is Truth?” [Brigham Young University devotional, Jan. 13, 2013], 5, speeches.byu.edu).
