Raštai
1 Nefio knyga 19


19 Skyrius

Nefis iš rūdos pagamina plokšteles ir užrašo savo žmonių istoriją. Izraelio Dievas ateis po šešių šimtų metų nuo to laiko, kai Lehis paliko Jeruzalę. Nefis pasakoja apie Jo kentėjimus ir nukryžiavimą. Žydai bus nekenčiami ir išsklaidyti iki paskutiniųjų dienų, kada jie sugrįš pas Viešpatį. Apie 588–570 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir buvo taip, kad Viešpats įsakė man, todėl aš pagaminau plokšteles iš rūdos, kad ant jų išraižyčiau savo žmonių metraštį. Ir ant plokštelių, kurias padariau, išraižiau savo tėvo metraštį, ir taip pat mūsų keliavimus tyruose, ir savo tėvo pranašystes; ir taip pat ant jų išraižiau daugelį savo paties pranašysčių.

2 Ir tuo metu, kada jas gaminau, aš nežinojau, kad Viešpats man įsakys pagaminti šitas plokšteles; todėl mano tėvo metraštis ir jo tėvų genealogija, ir didesnė dalis visų mūsų darbų tyruose yra išraižyti ant tų pirmųjų plokštelių, apie kurias esu kalbėjęs; todėl tai, kas atsitiko prieš man pagaminant šias plokšteles, iš tikrųjų smulkiau paminėta ant pirmųjų plokštelių.

3 Ir po to, kai pagal įsakymą pagaminau šias plokšteles, aš, Nefis, gavau įsakymą, kad tarnystė ir pranašystės, aiškesnės ir vertingesnės jų dalys, turi būti užrašytos ant šių plokštelių; ir kad tai, kas užrašyta, būtų saugoma mano žmonių, kurie apgyvens šią žemę, pamokymui ir taip pat kitiems išmintingiems tikslams, kurie žinomi Viešpačiui.

4 Todėl aš, Nefis, ant kitų plokštelių padariau metraštį, kuriame aprašyti, arba kuriame išsamiau aprašyti, karai ir kovos bei mano žmonių naikinimai. Ir aš tai padariau ir įsakiau savo žmonėms, ką jie turi daryti, kai aš būsiu išėjęs anapus; ir kad šios plokštelės turėtų būti perduodamos tolyn iš kartos į kartą, arba vieno pranašo kitam, iki tolesnių Viešpaties įsakymų.

5 O aprašymas apie tai, kaip aš dariau šitas plokšteles, bus pateiktas vėliau; ir dabar štai aš tęsiu pagal tai, ką esu kalbėjęs; ir tai darau, kad šventesni dalykai būtų išlaikyti mano žmonių pažinimui.

6 Tačiau aš nerašau ant plokštelių nieko kito, kaip tik tai, kas, mano manymu, yra šventa. Ir dabar, jei aš suklystu, tai netgi tie iš senovės suklysdavo; ne tai, kad norėčiau pasiteisinti dėl kitų žmonių, bet dėl savo kūniško silpnumo norėčiau pasiteisinti.

7 Nes tai, ką vieni žmonės laiko labai vertingu tiek kūnui, tiek ir sielai, kiti laiko už nieką ir trypia po kojomis. Taip, netgi patį Izraelio Dievą žmonės trypia po kojomis; sakau, trypia po kojomis, bet norėčiau pasakyti kitais žodžiais – jie laiko jį už nieką ir neįsiklauso į jo patarimų balsą.

8 Ir štai jis ateis, sulig angelo žodžiais, po šešių šimtų metų nuo to laiko, kai mano tėvas paliko Jeruzalę.

9 Ir pasaulis dėl savo nedorybės nuspręs, kad jis nieko vertas; todėl jie nuplaks jį, ir jis iškęs tai; ir jie muš jį, ir jis iškęs tai. Taip, jie spjaudys į jį, ir jis iškęs tai dėl savo maloningumo ir didžio kantrumo žmonių vaikams.

10 Ir Dievas mūsų tėvų, kurie buvo išvesti iš Egipto, iš vergijos ir taip pat buvo jo apsaugoti tyruose, taip, Abraomo Dievas ir Izaoko, ir Jokūbo Dievas atidavė save, sulig angelo žodžiais, kaip žmogus, į rankas nelabų žmonių, kad būtų iškeltas, sulig Zenoko žodžiais, ir būtų nukryžiuotas, sulig Neumo žodžiais, ir būtų palaidotas kape, sulig Zenoso žodžiais, kuriuos jis kalbėjo apie tris tamsos dienas, kurios bus ženklas, duotas apie jo mirtį tiems, kas apsigyvens jūros salose, ypač tiems, kurie iš Izraelio namų.

11 Nes taip kalbėjo pranašas: Viešpats Dievas tikrai aplankys visus Izraelio namus tą dieną: vienus savo balsu dėl jų teisumo, dideliam jų džiaugsmui ir išgelbėjimui, o kitus – su griausmais ir savo galios žaibais, audra, ugnimi ir dūmais, ir tamsos ūku, ir žemės atsivėrimu, ir iškeltais kalnais.

12 Ir visa tai tikrai turi ateiti, – sako pranašas Zenosas. – Ir žemės uolos turi skilinėti; ir dėl žemės dejonių daugelis iš jūros salų karalių bus paveikti Dievo Dvasios, kad sušuktų: Gamtos Dievas kenčia.

13 O kas dėl tų, kurie yra Jeruzalės žemėje, – sako pranašas, – juos plaks visi žmonės, kadangi jie nukryžiavo Izraelio Dievą ir nukreipė šalin savo širdis, atmesdami ženklus ir stebuklus bei Izraelio Dievo galią ir šlovę.

14 Ir kadangi jie nukreipė šalin savo širdis, – sako pranašas, – ir paniekino Izraelio Šventąjį, jie klajos kūne ir pražus, ir taps šnypštimu ir priežodžiu, ir bus nekenčiami tarp visų tautų.

15 Tačiau, kada ateis diena, – sako pranašas, – kai jie daugiau nebenukreips savo širdžių prieš Izraelio Šventąjį, tada jis prisimins sandoras, kurias jis sudarė Izraelio namams.

16 Taip, tada jis prisimins jūros salas; taip, ir, pasak pranašo Zenoso, Viešpats sako: Visus žmones, kurie Izraelio namų, aš surinksiu vidun, iš keturių žemės ketvirčių.

17 Taip, ir visa žemė išvys Viešpaties išgelbėjimą, – sako pranašas; – kiekviena tauta, giminė, liežuvis ir liaudis bus palaiminta.

18 Ir aš, Nefis, parašiau šituos žodžius savo žmonėms, kad galbūt galėčiau įtikinti juos atminti Viešpatį, savo Išpirkėją.

19 Todėl aš kalbu visiems Izraelio namams, jei bus taip, kad jie gaus tai.

20 Nes štai dėl tų, kurie yra Jeruzalės žemėje, aš patiriu poveikius dvasioje, kurie sekina mane, kad net visi mano sąnariai silpni; nes jei dėl savo gailestingumo Viešpats nebūtų man parodęs, kas jiems nutiks, kaip jis parodė senovės pranašams, aš taip pat būčiau žuvęs.

21 Ir jis iš tiesų senovės pranašams parodė visa tai, kas jiems nutiks; ir taip pat daugeliui parodė apie mus; todėl mums būtina žinoti apie juos, nes tai užrašyta ant skaistvario plokštelių.

22 Dabar, buvo taip, kad aš, Nefis, viso to mokiau savo brolius; ir buvo taip, kad jiems daug skaičiau apie tai, kas buvo išraižyta ant skaistvario plokštelių, kad jie žinotų apie Viešpaties darbus kitose žemėse tarp senovės žmonių.

23 Ir aš perskaičiau jiems daug dalykų, užrašytų Mozės knygose; bet kad galėčiau geriau įtikinti juos tikėti Viešpatį, jų Išpirkėją, aš skaičiau jiems tai, kas buvo užrašyta pranašo Izaijo; nes visus Raštus aš pritaikiau mums, kad tai būtų mūsų labui ir pasimokymui.

24 Todėl aš kalbėjau jiems, sakydamas: Klausykitės pranašo žodžių, jūs, kurie esat Izraelio namų likutis, šaka, kuri buvo nulaužta; klausykitės pranašo žodžių, kurie buvo užrašyti visiems Izraelio namams, ir pritaikykite juos sau, kad turėtumėt viltį taip pat, kaip ir jūsų broliai, nuo kurių buvote nulaužti; nes taip yra pranašas parašęs.