59 Skyrius
Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Sionėje, Džeksono apygardoje, Misūrio valst., 1831 m. rugpjūčio 7 d. (History of the Church, 1:196–201). Prieš užrašydamas šį apreiškimą, pranašas aprašo Sionės žemę, kurioje tuomet buvo susirinkę žmonės. Pagal Viešpaties nurodymą pašvęsta žemė ir pašventintas sklypas būsimai šventyklai. Viešpats šiuos įsakymus visų pirma taiko šventiesiems Sionėje.
1–4 Ištikimi šventieji Sionėje bus palaiminti; 5–8 Jie turi mylėti Viešpatį, jam tarnauti ir laikytis jo įsakymų; 9–19 Laikydami Viešpaties dieną šventa, šventieji yra palaiminami laikinai ir dvasiškai; 20–24 Teisiesiems pažadėta ramybė šiame pasaulyje ir amžinasis gyvenimas ateinančiame pasaulyje.
1 Štai, palaiminti, – sako Viešpats, – tie, kurie atėjo į šią žemę su akimi, pašvęsta vien mano šlovei, pagal mano įsakymus.
2 Nes tie, kurie gyvena, paveldės žemę, ir tie, kurie miršta, ilsėsis nuo viso savo triūso ir jų darbai lydės juos; ir jie gaus karūną mano Tėvo buveinėse, kurias jiems paruošiau.
3 Taip, palaiminti tie, kurių kojos stovi ant Sionės žemės, kurie pakluso mano evangelijai; nes jie kaip atlygį gaus žemės gėrybes, ir ji augins visa jėga.
4 Ir jie taip pat bus apvainikuoti palaimomis iš aukštybių, taip, ir daugeliu įsakymų, ir apreiškimais savu laiku – tie, kurie yra ištikimi ir stropūs priešais mane.
5 Todėl aš duodu jiems įsakymą, sakydamas taip: mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa galia, protu ir stiprybe; ir tarnausi jam Jėzaus Kristaus vardu.
6 Mylėsi savo artimą kaip save patį. Nevogsi; nesvetimausi, nežudysi ir nedarysi nieko panašaus.
7 Visame kame dėkosi Viešpačiui, savo Dievui.
8 Atnašausi Viešpačiui, savo Dievui, auką teisume, būtent sudužusios širdies ir atgailaujančios dvasios auką.
9 Ir kad galėtum geriau išsisaugoti nesusitepęs pasauliu, eisi į maldos namus ir atnašausi savo sakramentus mano šventą dieną;
10 nes iš tiesų tai yra diena, skirta tau pailsėti nuo savo darbų ir atnašauti savo garbinimus Aukščiausiajam;
11 tačiau tavo įžadai bus atnašaujami teisume visomis dienomis ir visais laikais;
12 bet atmink, kad šią, Viešpaties dieną, tu atnašausi savo atnašas ir savo sakramentus Aukščiausiajam, išpažindamas savo nuodėmes savo broliams ir priešais Viešpatį.
13 Ir šią dieną nieko kito nedarysi; tik ruoši savo maistą pasišventusia širdimi, kad tavo pasninkavimas būtų tobulas, arba, kitais žodžiais, kad tavo džiaugsmas būtų pilnas.
14 Iš tiesų, tai yra pasninkavimas ir malda, arba, kitais žodžiais, džiūgavimas ir malda.
15 Ir jei tai darote, su dėkojimu, džiugiomis širdimis ir veidais, daug nesijuokdami, nes tai nuodėmė, bet linksma širdimi ir džiugiu veidu –
16 iš tiesų sakau: jeigu tai darote, žemės pilnatvė yra jūsų, lauko gyvuliai ir padangių paukščiai, ir tai, kas laipioja medžiais ir vaikšto žeme;
17 taip, ir žolės, ir iš žemės ateinančios gėrybės ar maistui, ar drabužiui, ar namams, ar kluonams, ar sodams, ar daržams, ar vynuogynams;
18 taip, visa, kas ateina iš žemės, savo sezono metu, yra sutverta žmogaus labui ir jam vartoti, kad ir džiugintų akį, ir linksmintų širdį;
19 taip, maistui ir drabužiui, skoniui ir kvapui, kūnui sustiprinti ir sielai pagyvinti.
20 Ir Dievui patinka, kad jis visa tai atidavęs žmogui; nes visa tai tam ir sutverta, kad būtų vartojama protingai, neprarandant saiko ir be prievartos.
21 Ir niekuo žmogus neįžeidžia Dievo, arba jo rūstybė neužsidega prieš nieką kitą, kaip tik prieš tuos, kurie nepripažįsta visame jo rankos ir nepaklūsta jo įsakymams.
22 Štai, tai pagal įstatymą ir pranašus; todėl daugiau manęs netrukdykite šiuo klausimu.
23 Bet įsisavinkite, jog tas, kuris daro teisumo darbus, gaus savo atlygį, būtent ramybę šiame pasaulyje ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje.
24 Aš, Viešpats, tai pasakiau, ir Dvasia liudija. Amen.