Sudužusi širdis Taip pat žr. Atgailauti, atgaila; Aukoti; Pažeminti, nusižeminimas, nuolankumas; Romus, romumas; Širdis Turėti sudužusią širdį, reiškia būti nuolankiam, atgailaujančiam ir romiam – tai yra pasiruošusiu priimti Dievo valią. Aš gyvenu su tuo, kurio dvasia atgailaujanti ir nuolanki, Iz 57:15. Kristus atnašavo save už tuos, kurių sudužusi širdis ir atgailaujanti dvasia, 2 Nef 2:7. Kaip auką atnašaukite Viešpačiui sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią, 3 Nef 9:20 (DS 59:8). Krikštui priimami tik tie, kurių sudužusios širdys ir atgailaujančios dvasios, Mor 6:2. Jėzus buvo nukryžiuotas dėl nuodėmių atleidimo atgailaujančiai širdžiai, DS 21:9. Tas, kurio dvasia atgailaujanti, priimamas, DS 52:15. Šventoji Dvasia pažadėta tiems, kurie atgailauja, DS 55:3. Mano Dvasia pasiųsta apšviesti nuolankius ir atgailaujančius, DS 136:33.