Mano sielos dalykai

Mano broliai ir seserys, vėl stovėdamas mūsų pamėgtame Konferencijų centre prisimenu apaštalo Petro žodžius: „Viešpatie, gera mums čia būti!“¹

Šiandien mano mintys nukreiptos į pranašo Nefio, kuris saugojo savo liaudies metraščius po savo tėvo Lehio mirties, žodžius. Nefis rašė: „O ant šitų rašau savo sielos dalykus.“²

Anksčiau praleisdavau šią eilutę, manydamas, kad žodis dalykai nėra labai dailus ar dvasiškas, nepakankamai didingas, kad derėtų su „savo sielos“. Tačiau sužinojau, kad žodis dalykai Raštuose pavartotas 2 354 kartus.³ Pavyzdžiui, Mozės knygoje: „Aš esu Pradžia ir Pabaiga, Visagalis Dievas; savo Viengimiu Aš tai [pažodinis vertimas – „šiuos dalykus“] sukūriau.“⁴ Ir Nefio žodžiuose: „Štai mano siela gėrisi Viešpaties dalykais; ir mano širdis nuolat mąsto apie [pažodinis vertimas – „šiuos dalykus“], [kuriuos] esu matęs ir girdėjęs.“⁵

Nefio žodžiai skatina klausti: „Apie kokius dalykus jūs mąstote?“, „Kas iš tikrųjų jums rūpi?“, „Kokie yra jūsų sielos dalykai?“

Mūsų sielos dalykai dažnai paaiškėja, kai užduodame klausimus.

Per pandemiją visame pasaulyje susitikinėjau su jaunimu daugelyje dvasinių susirinkimų, didelių ir mažų, per transliacijas bei socialinius tinklus, ir mes aptarinėjome jų klausimus.

Keturiolikmetis Džozefas Smitas giliai sieloje turėjo klausimą ir uždavė jį Viešpačiui. Prezidentas Raselas M. Nelsonas pabrėžė: „Išsakykite savo klausimus Viešpačiui ir kitiems patikimiems asmenims. Studijuokite su noru tikėti, o ne vildamiesi rasti spragų pranašo gyvenimo audinyje ar prieštaravimų Raštuose. Liaukitės didinę savo abejones pakartotinai aptarinėdami jas su […] abejojančiais. Leiskite Viešpačiui vesti jus jūsų dvasinių atradimų kelionėje.“⁶

Jaunimas dažnai manęs klausia, kuo aš tikiu ir kodėl tikiu.

Prisimenu, kaip nuotoliniu būdu kalbėjau su viena mergina jos namuose. Paklausiau, ar tai pirmas kartas, kada apaštalas lankosi jos namuose. Jis nusišypsojo ir atsakė „Taip“. Ji man uždavė gerą klausimą: „Kokius dalykus turėčiau žinoti?”

Aš atsakiau: „savo sielos dalykus“, tai, kas paruošia girdėti dvasinius raginimus, kas pakelia žvilgsnį aukščiau pasaulio dalykų, kas teikia prasmę tarnavimui ir pačiam gyvenimui.

Pasidalysiu su jumis keliais „savo sielos dalykais“. Šie dalykai tinka visiems, kurie stengiasi būti tikrais Jėzaus Kristaus mokiniais. Dešimt būtų geras, apvalus skaičius. Šiandien pateiksiu jums septynis, vildamasis, kad aštuntą, devintą ir dešimtą pridėsite iš savo asmeninės patirties.

Pirmiausia mylėk Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją.

Jėzus išsakė pirmąjį didįjį įsakymą: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“⁷

Pašauktas vadovauti Viešpaties Bažnyčiai, prezidentas Nelsonas pareiškė savo atsidavimą Dievui, mūsų Amžinajam Tėvui, ir Jo Sūnui, Jėzui Kristui, sakydamas: „Pažįstu Juos, myliu Juos ir pasižadu tarnauti Jiems, ir jums, iki paskutinio savo gyvenimo atodūsio.“⁸

Taigi, pirmas: mylėk Tėvą ir Sūnų.

Antras: mylėk savo artimą.⁹

Tai ne tik gera mintis; tai antrasis didysis įsakymas. Jūsų artimas yra jūsų sutuoktinis ir šeimos nariai, apylinkės nariai, bendradarbiai, kambario draugai, ne mūsų tikėjimo žmonės, žmonės, kuriems reikia pagalbos rankos, atvirai kalbant, kiekvienas žmogus. Įsakymo „mylėk savo artimą“ esmė išreikšta giesmėje „Kaip jus mylėjau“¹⁰.

Prezidentas Nelsonas primena mums: „Kai visa savo širdimi mylime Dievą, jis nukreipia mūsų širdis rūpintis kitų gerove.“¹¹

Trečias: mylėk save.

Tai daugeliui sunkiai sekasi. Argi neįdomu, kad mylėti save sekasi sunkiau, nei mylėti kitus? Tačiau Viešpats pasakė: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“¹² Jis vertina mūsų dieviškumą; tad turime vertinti ir mes. Kai mus slegia klaidos, širdgėlos, nepilnavertiškumo jausmai, nusivylimas, pyktis ar nuodėmė, Gelbėtojo Apmokėjimo galia, pagal Dievo planą, yra vienas iš tų dalykų, kurie pakylėja sielą.

Ketvirtas: vykdyk įsakymus.

Viešpats aiškiai pasakė: „Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.“¹³ Kasdien stenkitės būti geresni ir elgtis geriau, ir teisiai veržtis pirmyn.

Penktas: visuomet būk vertas apsilankyti šventykloje.

Tai vadinu buvimu rekomenduotam Viešpačiui. Nesvarbu, ar galite nuvykti į šventyklą, ar ne, būdami verti galiojančios šventyklos rekomendacijos, esate tvirtai orientuoti į svarbius dalykus, į sandoros kelią.

Šeštas: būk džiugus ir linksmas.

„Būkite džiugūs ir nebijokite“¹⁴, – sakė Viešpats. Kodėl? Kaip? kai kiekviename žingsnyje susiduriame su sunkumais? Nes Jėzus Kristus pažadėjo: „Aš, Viešpats, esu su jumis ir stovėsiu šalia jūsų.“¹⁵

Prezidentas Nelsonas sugrąžintą Evangeliją apibūdino kaip džiaugsmo žinią.¹⁶ Jis paaiškino: „Atminkite, „mūsų jaučiamas džiaugsmas yra mažai susijęs su gyvenimo aplinkybėmis ir labai susijęs su tuo, į ką sutelktas mūsų gyvenimas.“¹⁷

Septintas: sek gyvuoju Dievo pranašu.

Tai septintas dalykas mano sąraše, bet, pagal svarbumą mūsų laikais, aš jį laikau pirmu.

Turime mūsų laikais žemėje gyvenantį Dievo pranašą! Niekada nenuvertinkite to, ką tai reiškia jums. Prisiminkite tą merginą, kurią minėjau pradžioje. Ji norėjo žinoti, kokie dalykai yra svarbiausi. Tada pasakiau ir vėl pabrėžiu šiandien: sek gyvuoju pranašu.

Mes išsiskiriame kaip Bažnyčia, vadovaujama pranašų, regėtojų ir apreiškėjų, Dievo pašauktų šiam laikotarpiui. Pažadu, kad, jei klausysite jų patarimų ir juos vykdysite, niekada nenuklysite. Niekada!

Gyvename laikotarpiu, kada esame „siūbuojami ir nešiojami“¹⁸, kada dvasingumas, padorumas, dorumas ir pagarbumas yra puolami. Turime pasirinkti. Per Viešpaties pranašą girdime Jo balsą, kad mūsų baimės būtų nuramintos ir mūsų žvilgsniai būtų pakelti; nes prezidentas Nelsonas kalba Viešpaties vardu.

Esame palaiminti Raštais ir mokymais, kurie mums primena: „Mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai.“¹⁹

Tai patyrė Naamanas, žymus Sirijos karo vadas, sirgęs raupsais, kuriam buvo pasakyta, kad pranašas Eliziejus galėtų jį išgydyti. Eliziejus pasiuntė tarną pasakyti Naamanui, kad šis turi apsiplauti Jordano upėje septynis kartus ir bus švarus. Naamanas pasipiktino. Tikrai buvo galingesnių upių nei Jordanas; be to, jis tikėjosi, kad pranašas Eliziejus jį gydys asmeniškai, o šis atsiuntė tarną. Naamanas buvo benueinąs, bet jo tarnai jį įtikino: „Jei pranašas tau būtų įsakęs atlikti kokį nors didelį dalyką, argi nebūtum daręs?“²⁰ Galiausiai Naamanas pasinėrė Jordane septynis kartus ir išgijo.

Pasakojimas apie Naamaną mums primena, kaip pavojinga rinktis ir pasirinkti pranašo patarimo dalis, kurios atitinka mūsų mąstymą, lūkesčius ir nūdienos normas. Mūsų pranašas nuolat mus nukreipia į mūsų „Jordano upę“, kad būtume išgydyti.

Žodžiai, kurie mums apreiškiami per mūsų gyvąjį pranašą, yra svarbiausi žodžiai, kuriuos galime išgirsti, apmąstyti ir vykdyti. Liudiju, kad su prezidentu Nelsonu esu buvęs tarybos susirinkimuose, kuriuose aptarėme svarbius Bažnyčios ir pasaulio reikalus, ir mačiau per jį tekantį apreiškimą. Jis pažįsta Viešpatį, jis žino Jo kelius ir jis nori, kad visi Dievo vaikai klausytų Jo, Viešpaties Jėzaus Kristaus.

Daug metų pranašo klausėmės dukart per metus visuotinėje konferencijoje. Bet, sprendžiant nūdienos problemas, prezidentas Nelsonas daug dažniau kalba forumuose,²¹ socialiniuose tinkluose,²² minėjimuose²³ ir net susitikimuose su spaudos atstovais.²⁴ Stebėjau, kaip jis ruošė ir pristatė svarbius įkvėptus pranešimus, paskatinusius žmones būti dėkingesnius, aktyviau bendrauti su visais mūsų broliais ir seserimis žemėje, stiprino ramybę, viltį, džiaugsmą, sveikatą ir gijimą mūsų asmeniniuose gyvenimuose.

Prezidentas Nelsonas moka bendrauti, bet dar svarbiau, kad jis yra Dievo pranašas. Kai apie tai galvoji, tai stulbina, bet labai svarbu suvokti, kad jo aiškus vadovavimas apsaugos mus visus nuo pasaulyje augančių apgaulės, gudrumo ir pasaulietiškumo.²⁵

Pranašo mantija visų pirma siejasi su apreiškimu. Pareiškime „Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvės Sugrąžinimas. Dušimtmetinis pareiškimas pasauliui“, paskelbtame 2020 m. balandžio visuotinėje konferencijoje, pabrėžiama, kad šiam darbui vadovauja Viešpats. Šiame pareiškime Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas pareiškia: „Džiugiai pareiškiame, kad žadėtasis Sugrąžinimas juda pirmyn per besitęsiantį apreiškimą. Žemė niekada nebebus tokia pati, nes Dievas „suvienys Kristuje visa“ (Efeziečiams 1:10).“²⁶

„Kristuje visa“²⁷ ir „[sielos dalykai]“²⁸ yra tai, kas yra šios Bažnyčios, šios Evangelijos ir šių žmonių dėmesio centre.

Baigdamas kviečiu kiekvieną iš jūsų apsvarstyti šiuos septynis šiandien paminėtus „mano sielos dalykus“: mylėk Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją; mylėk savo artimą; mylėk save; laikykis įsakymų; visada būk vertas šventyklos rekomendacijos; būk džiugus ir linksmas; sek gyvuoju Dievo pranašu. Kviečiu jus nustatyti savo aštuntą, devintą ir dešimtą dalykus. Pagalvokite, kaip galėtumėte pasidalyti savo sielos dalykais su kitais ir paskatinti juos melstis, apmąstyti ir siekti Viešpaties vadovavimo.

„Mano sielos dalykai“ yra brangūs man, kaip jūsų yra brangūs jums. Šie dalykai stiprina mūsų tarnavimą Bažnyčioje ir visose gyvenimo srityse. Jie atgręžia mus į Jėzų Kristų, jie primena mums mūsų sandoras ir jie padeda mums jaustis saugiems Viešpaties rankose. Liudiju, jog Jis nori, kad mūsų sielos niekada nealktų ir netrokštų, bet būtų pripildytos²⁹ Jo meilės, mums siekiant tapti Jo tikrais mokiniais, būti viena su Juo, kaip Jis yra su Tėvu. Jėzaus Kristaus vardu, amen.