2011 m. birželio mėn. lankomojo mokymo žinia

Šeimų stiprinimas per materialinį savarankiškumą

Išnagrinėkite šią medžiagą ir, jei tinka, aptarkite ją su jūsų lankomomis seserimis. Užduokite klausimus, padedančius stiprinti jūsų seseris ir jums pačioms aktyviai dalyvauti Paramos bendrijoje.

Tikėjimas • Šeima • Parama

Išsiugdyti savarankiškumą – gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo šeima – yra kiekvienos sesers atsakomybė. Savarankiškos tampame besimokydamos mylėti darbą, siekdamos įkvėpimo rasti geriausius apsirūpinimo būdus ir bendradarbiaudamos su šeimos nariais tenkinant pagrindinius poreikius.

Kai esame savarankiškos, savo palaiminimus ir išteklius naudojame pasiruošti sunkumams ir jų išvengti. Savarankiškumas didėja, kai meldžiame drąsos su tikėjimu įveikti sunkumus, su kuriais neišvengiamai susidursime. Be to, savarankiškumas įgalina mus laikytis savo sandoros rūpintis kitais.

Paramos Bendrijoje mus moko savarankiškumo principų ir įgūdžių. Seserys gali mokytis, kaip sudarinėti biudžetą, išmokėti skolas, įsidarbinti, mokytis Raštų ir Evangelijos, mokyti kitas skaityti ir mokytis, mokytis technologijų, geros sveikatos ir fizinės būklės palaikymo, kaip išvengti žalingų įpročių ir juos įveikti, socialinio ir psichinio sveikatingumo, ligų profilaktikos, sodininkystės, maisto paruošimo bei saugojimo, mokytis, kaip pasiruošti nelaimėms, ir daugelio kitų dalykų, padėsiančių mums tapti savarankiškoms.¹

Visuotinė Paramos bendrijos prezidentė Džiulė B. Bek aiškina, jog „rūpindamosi savimi ir kitais liudijame, kad esame Viešpaties Jėzaus Kristaus mokinės… Praeitais metais netikėtai mirė mano anyta, palikdama įrodymą apie savo savarankišką gyvenimą. Ji turėjo galiojančią šventyklos rekomendaciją, gerokai apsitrynusius Raštus bei Evangelijos studijų vadovėlius. Mes su meile pasidalijome jos puodus, keptuves ir indus, kuriuose ji paruošė tūkstančius valgių. Ji paliko iš senų drabužių sudygsniuotų lovos užtiesalų. Ji tikėjo senu priežodžiu: „Sunaudok, sunešiok, panaudok arba išmesk.“ Matėme, kiek daržovių ir vaisių ji užaugino, užkonservavo ir laikė sandėliuke. Ypač susijaudinau pamačiusi jos mažąją sąskaitų knygelę, kurioje ji ištikimai surašydavo visas savo ilgų metų išlaidas. Kadangi gyveno išmintingai, ji paliko šiek tiek pinigų, kuriuos ilgus metus taupė nenumatytiems atvejams. Ji nepaliko jokių skolų! O svarbiausia yra tai, kad ji ir daugybę kitų įkvėpė bei pamokė per visą savo ištikimą gyvenimą įgytų įgūdžių.“²

Raštų ištraukos

Jono 13:34–35; Jokūbo 1:27; Mozijo 4:26; Doktrinos ir Sandorų 29:34–35; 38:30; 44:6

Iš mūsų istorijos

Paramos bendrijos seserys visada dalyvavo materialaus ir dvasinio sielų gelbėjimo darbe. Kiekvieną savaitę susirinkus Navū Moterų paramos bendrijai, seserys pranešdavo apie vargstančius žmones. Paaukoti pinigai, produktai, talentai ir laikas būdavo paskirstomi kaip pagalba skurstantiems. Šis pagrindinis pagalbos vargstantiems darbas, kaip Paramos bendrijos darbas, buvo tęsiamas per kartų kartas.

Šventiesiems atvykus į Druskos ežero slėnį, prezidentas Brigamas Jangas (1801–1877) patarė seserims padėti vargstantiems ir mokytis įgūdžių, kurie leistų joms pasirūpinti savimi. Jis sakė: „Mokykitės išlaikyti save, sukaupkite grūdų ir miltų atsargas ir saugokite jas juodai dienai.“³ Vadovaujama kunigijos, Paramos bendrija ir toliau moko būti savarankiškoms, saugoti šeimą, skatinti asmeninį teisumą ir viską daryti iš maloningumo bei tyros Kristaus meilės.

© 2011 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/10. Vertimas patvirtintas 6/10. Visiting Teaching Message, June 2011 vertimas. Lithuanian. 09766 156

Kaip aš galiu padėti savo seserims ir jų šeimoms tapti materialiai savarankiškesnėms?
Kaip pati galiu tapti materialiai savarankiškesnė?