2015
Jo švelniame glėbyje
kovas 2015


2015 m. kovo mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia

Jo švelniame glėbyje

Mane, kaip ir daugelį kitų, dažnai įkvepia gražus menas ir graži muzika. Taip ir nutiko, kai grožėjausi gabaus danų dailininko Francio Švarco paveikslu, pavadintu Agonija sode.1

Šiame skaudžiai gražiame paveiksle vaizduojamas Getsemanės sode klūpantis Gelbėtojas. Jam meldžiantis greta stovi angelas ir laiko Jį savo švelniame glėbyje, taip guosdamas, palaikydamas ir suteikdamas dangišką pagalbą.

Kuo daugiau mąstau apie šį paveikslą, tuo labiau mano širdis ir protas prisipildo neapsakomo švelnumo ir dėkingumo. Matau, bent iš dalies, ką reiškė būti drauge su Gelbėtoju, kai Šis, prisiimdamas pasaulio nuodėmes, pradėjo Savo nuostabų kulminacinį darbą šiame mirtingame gyvenime. Žaviuosi begaline Tėvo meile ir užuojauta Savo vaikams. Mano sielą persmelkia didžiulis dėkingumas už tai, ką nuodėmės neturintis Sūnus padarė dėl visos žmonijos ir dėl manęs.

Dievo Sūnaus auka

Kasmet tokiu metu minime ir apmąstome Jėzaus Kristaus auką, skirtą visai žmonijai.

Tai, ką Gelbėtojas dėl mūsų padarė nuo Getsemanės sodo iki Golgotos, man nesuvokiama. Jis prisiėmė mūsų nuodėmių naštą ir sumokėjo amžiną ir privalomą išpirką ne tik už Adomo pirminį nusižengimą, bet ir už nuodėmes ir nusižengimus milijardų milijardus kada nors gyvenusių sielų. Ši amžina, šventa auka „pat[į] Diev[ą], didžiausią iš visų, privertė drebėti iš skausmo ir kraujuoti iš kiekvienos poros, ir kentėti tiek kūnu, tiek ir dvasia“ (DS 19:18).

Jis kentėjo už mane.

Jis kentėjo už jus.

Mano siela trykšta dėkingumu, kai susimąstau apie brangią šios aukos prasmę. Apima nuolankumas žinant, kad visi, kas priima šią dovaną ir atgręžia širdis į Jį, gali gauti atleidimą ir būti apvalyti nuo savo nuodėmių, kad ir kokia tamsi jų nuodėmė ar kokia slegianti jų našta bebūtų.

Vėl galime tapti be dėmės ir tyri. Galime būti išpirkti mūsų mylimo Gelbėtojo amžinąja auka.

Kas mus paguos?

Nors nei vienam neteks patirti Viešpaties kančios gelmių, kiekvienas patirs tamsią ir karčią valandą – akimirkas, kai mūsų sielvartas ir širdgėla pasirodys didesni, nei galime pakelti. Bus laikas, kai mūsų nuodėmių ir apgailestavimo našta ims negailestingai slėgti.

Jei tokią akimirką pakelsime savo širdis į Viešpatį, tai Jis tikrai žinos ir supras, ką išgyvename. Jis, kuris nesavanaudiškai kentėjo už mus sode ir ant kryžiaus, dabar nepaliks mūsų be paguodos. Jis mus sustiprins, padrąsins ir palaimins. Jis apglėbs mus savo švelniomis rankomis.

Jis mums bus kur kas daugiau nei angelas.

Jis mums suteiks palaimingą paguodą, gijimą, viltį ir atleidimą.

Visa tai dėl to, kad Jis yra mūsų Išpirkėjas.

Mūsų Išvaduotojas.

Mūsų gailestingas Gelbėtojas ir palaimingasis Dievas.

Išnaša

  1. Kunigas, kalbėjęs Francio Švarco laidotuvėse, sakė: „Jo tapyba buvo apdovanota iš aukštybių ir vertingesnė už daugelį pamokslų“ (Emmilie Buchanan-Whitlock, “History of Artists’ Lives Gives Greater Context for Exhibit,” Deseret News, Sept. 29, 2013, deseretnews.com).

Kaip mokyti pagal šią žinią

Prieš pamoką ieškokite Dvasios, kuri jums padėtų suvokti konkrečias savo mokinių reikmes, vadovavimo. Dalindamiesi Prezidento Uchtdorfo žinios ištraukomis, liudykite apie Gelbėtoją ir Jo išperkančią auką. Galbūt galite pasiteirauti, ką jūsų mokomiems žmonėms reiškia Jo Apmokėjimas ir kaip jie jautė Viešpaties paguodą savo „tamsią ir karčią valandą“.