2015
Jėzaus Kristaus savybės: pakantus ir kantrus
kovas 2015


2015 m. kovo mėn. Lankomojo mokymo žinia

Jėzaus Kristaus savybės: pakantus ir kantrus

Pamaldžiai išnagrinėkite šią medžiagą ir stenkitės suvokti, ką reikia aptarti. Kaip Gelbėtojo gyvenimo ir misijos supratimas sustiprins jūsų tikėjimą Juo ir palaimins tas, kuriomis rūpinatės per lankomąjį mokymą? Daugiau informacijos ieškokite tinklalapyje reliefsociety.lds.org.

Paveikslėlis
Paramos bendrijos ženklas

Tikėjimas, šeima, parama

Dažnai manoma, kad kantrumas yra rami ir pasyvi savybė, tačiau Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, Antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė: „Kantrybė nėra pasyvus pasidavimas ar dėl mūsų baimių pasirinktas neveiklumas. Kantrybė – tai aktyvus laukimas ir iškentimas. Tai reiškia toliau daryti, kas pradėta…, netgi kai mūsų širdžių troškimai vėluoja išsipildyti. Kantrybė yra ne vien ištverti, bet ištverti gerai!“

Mūsų ikimirtingajame gyvenime Dangiškasis Tėvas paruošė planą mums – Savo dvasiniams vaikams – ir mes šaukėme iš džiaugsmo sulaukę galimybės ateiti į žemę (žr. Jobo 38:7). Jei šiame žemiškame gyvenime nuspręsime savo valią derinti su Jo valia, tai Jis padarys mus „įrankiu savo rankose daugeliui sielų išgelbėti“ (Almos 17:11).

Prezidentas Uchtdorfas tęsė: „Kantrybė reiškia priimti tai, ko nebegalima pakeisti, ir narsiai pasitikti tai su malone ir tikėjimu. Ji reiškia būti norinčiam „paklusti viskam, ką Viešpats mato reikalinga [mums] uždėti, lygiai kaip vaikas paklūsta savo tėvui“ [Mozijo 3:19]. Galų gale kantrybė reiškia būti „tvirtam ir pastoviam, ir nepajudinamai besilaikančiam Viešpaties įstatymų“ [1 Nefio 2:10] kiekvieną kiekvienos dienos valandą, netgi tada, kai tai daryti sunku.“1

Papildomos Raštų ištraukos

Psalmyno 40:1; Galatams 5:22–23; 2 Petro 1:6; Almos 17:11

Iš Raštų

Raštai mus moko, kad žemiškajame gyvenime turėtume būti „kantr[ūs] suspaudimuose, nes jų patirsi[me] daug“. Todėl Dievas mums duoda šį guodžiantį pažadą: „Ištverk juos, nes, štai, aš esu su tavimi, net iki tavo dienų pabaigos“ (DS 24:8).

Žemiau pateiktoje Biblijos istorijoje atsispindi kantrumo ir tikėjimo pavyzdys.

„Viena moteris, dvylika metų sirgusi kraujoplūdžiu, […] prisilietė [Kristaus] drabužio apvado, ir kraujas bemat liovėsi plūdęs.

[…] Jėzus atsakė: „Mane kažkas palietė, nes aš pajutau, kad iš manęs išėjo galia.“

Moteris, pamačiusi, kad neliko nepastebėta, drebėdama prisiartino, parpuolė jam po kojų ir visų žmonių akivaizdoje papasakojo, kodėl prisilietusi ir kaip tuojau išgijusi.

Tuomet Jėzus jai tarė: „Dukterie, tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“ (Luko 8:43–48.)

Mes, kaip ir ji, ieškodamos Jėzaus Kristaus, galime rasti palaimų ir paguodos, net sveikatą, nes Jo Apmokėjimas gali mus išgydyti.

Išnaša

  1. Dyteris F. Uchtdorfas, „Kantriai tęskite“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

Apsvarstykite

Kaip buvo apdovanoti ilgi kantrybės metai ir tikėjimas Jėzumi Kristumi moters, apie kurią pasakojama Evangelijos pagal Luką 8-ame skyriuje?