Ar turėčiau nutraukti mokslus dėl misijos?
Vidurinę mokykla baigiau 1992 metais ir iš karto išsiunčiau dokumentus dėl tarnavimo nuolatinėje misijoje. Tuo metu, kai gavau misijos pašaukimą, buvau priimtas studijuoti mediciną viename geriausių Nigerijos universitetų.
Priėmimas į medicinos mokyklą Nigerijoje vyksta konkurso būdu, o priimtas asmuo nebeatsisako studijų vietos. Kai kurie mano draugai ir šeimos nariai spaudė mane atsisakyti misijos pašaukimo, bet paaiškinau, kad turiu pareigą tarnauti, kad to laukiau nuo pat savo atėjimo į Bažnyčia prieš šešerius metus. Buvau užtikrintas, kad grįžęs iš misijos vėl būsiu priimtas į medicinos mokyklą. Bet dauguma manė, kad aš dar gailėsiuosi tokio savo sprendimo.
Esu dėkingas namų mokytojams, šeimos nariams ir draugams Bažnyčioje, kurie palaikė mano sprendimą tarnauti. Kadangi lankiau seminariją, studijavau Raštus ir gyvenau pagal Evangeliją, galėjau pakovoti dėl savo įsitikinimų.
Būdamas misionieriumi nusistatydavau sau asmeninius tikslus ir uoliai dirbau. Po 24 mėnesių aš buvau garbingai atleistas. Viešpats laimina sugrįžusius misionierius, bet nepažadėjo, kad jie išvengs išbandymų. Sugrįžusiems misionieriams Nigerijoje tie išbandymai yra susiję su bedarbyste ir lėšų studijoms stoka.
Po misijos trejus pirmuosius metus aš tris kartus laikiau ir išlaikiau stojamuosius egzaminus, bet į medicinos mokyklą manęs nebepriėmė. Per tuos pačius trejus metus aš negalėjau rasti darbo. Buvau gundomas patikėti kai kuriais savo draugais ir šeimos nariais, ir kad iš tikrųjų man nederėjo atsisakyti studijų medicinos mokykloje.
Misijoje išmokau savo naštą patikėti Viešpačiui, taigi leidau jam nukreipti mano gyvenimą pagal Jo valią. Vos tai padariau, mano reikalai pradėjo tvarkytis, bet ne taip, kaip tikėjausi.
Vieną pasninko sekmadienį nusprendžiau pasninkauti ir tikslingai melsti Dievo pagalbos. Tą vakarą kažkas pasibeldė į duris. Atidaręs duris nustebau pamatęs pažįstamą žmogų, su kuriuo susipažinau per prieš pusmetį vykusius apsaugos apmokymus. Jis man pasakė, kad vienoje įmonėje, kurioje dirba jo vyresnis brolis, atsirado laisva apsaugos darbuotojo vieta. Įmonei skubiai reikėjo naujo darbuotojo. Aš buvau vienintelis žmogus, apie kurį jis pagalvojo.
Kitą rytą įmonė mane įdarbino. Šis įvykis patvirtino, kad Dangiškasis Tėvas manęs neapleido ir kad turėjau Juo pasikliauti. Šis darbas atvėrė daugiau galimybių įsidarbinti kitur.
Dieviški palaiminimai nėra matuojami vien žemiškais pasiekimais. Ilgai po misijos negalėjau rasti pasaulietinio stabilumo, bet Dievas mane tuomet laimino dvasiškai. Mano patriarchaliniame palaiminime nurodyta, kad susituokčiau ir kad turėsiu galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą. Taip ir nutiko.
Nors nebesugrįžau į medicinos mokyklą, bet atitinkamus laipsnius gavau buhalterijos bei matematikos srityse. Galiausiai Viešpats mane palaimino pakankamu materialiu stabilumu, taigi galėjau vesti.
Jei garbingai tarnaujame misijoje, Viešpats pasižada po to laiminti mus mūsų paieškose įgyti aukštąjį išsilavinimą. Niekas jaunuolio gyvenime negali prilygti tiems patyrimams, pamokoms ir palaiminimams, kurie įgyjami tarnaujant misijoje.