Apie tai, kas svarbiausia

Tai paprasta pamoka, bet labai svarbu ją išmokti. Kai kalbame apie medžius ar turbulenciją, viskas atrodo logiška, bet stebina tai, kaip lengva nepaisyti šios pamokos, kada šiuos principus reikia taikyti savo pačių kasdieniniame gyvenime. Kuomet užklumpa sunkumai, užgriūna nelaimė, ištinka tragedija, labai dažnai bandome išlaikyti tą patį pašėlusį tempą ar net jį padidinti. Kažkodėl manome, kad kuo labiau padidinsime tempą, tuo mums bus geriau.

Viena iš šiuolaikinio gyvenimo savybių yra tai, kad judame vis greitėjančiu tempu, nepriklausomai nuo turbulencijos ar kliūčių.

Būkime atviri – lengva būti užimtiems. Visi galime sugalvoti darbų sąrašą, kuris perpildytų mūsų dienotvarkę. Kai kurie gali manyti, kad jų pačių savigarba priklauso nuo jų darbų sąrašo apimties. Jie užtvindo savo laisvalaikį susirinkimais ir nereikšmingais dalykais – net sunkumų ir nuovargio metu. Kadangi bereikalingai apsunkina savo gyvenimą, jie dažnai pradeda jausti nusivylimą, sumažėjusį džiaugsmą ir prasmės stoką gyvenime.

Sakoma, kad bet kokia vertybė, dėl kurios persistengta, gali tapti yda. Tai tikrai tinka mūsų tvarkaraščių perpildymui. Galiausiai atsitiks taip, kad mūsų pasiekimai taps kliūtimis, o ambicijos – akmeniu po kaklu.

Išmintingi žmonės supranta ir pritaiko mokymus apie medžio kamieno rieves ir oro turbulenciją. Jie atsispiria pagundai įsitraukti į pašėlusį kasdieninio gyvenimo tempą. Jie naudojasi patarimu „Gyvenimas yra kažkas daugiau nei jo greitinimas.“¹ Trumpai kalbant, jie susitelkia ties svarbiausiais dalykais.

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas neseniai vykusioje visuotinėje konferencijoje mokė: „Turime atsisakyti kai kurių gerų dalykų, kad pasirinktume kitus, geresnius ar geriausius, kadangi jie ugdo tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir stiprina mūsų šeimas.“²

Geriausių dalykų ieškojimas neišvengiamai nuves prie pagrindinių Jėzaus Kristaus Evangelijos principų – paprastų ir gražių tiesų, kurias mums apreiškė rūpestingas, amžinas ir visa žinantis Tėvas Danguje. Šie esminiai doktrinos ir principai, nors tokie paprasti, kad ir vaikas suprastų, atsako į painiausius gyvenimo klausimus.

Grožis ir aiškumas glūdi paprastume, kurio mes dažnai nevertiname ieškodami sudėtingų sprendimų.

Pavyzdžiui, ne taip seniai astronautai ir kosmonautai apskridę žemę pastebėjo, kad tušinukai kosminėje erdvėje neveikia. Taigi, kai kurie labai protingi žmonės ėmėsi spręsti šią problemą. Tai pareikalavo tūkstančių valandų bei milijonų dolerių, kol galiausiai jie išrado rašiklį, kuris gali rašyti bet kur, bet kokioje temperatūroje ir beveik ant bet kokio paviršiaus. Bet ką gi darė astronautai ir kosmonautai iki tol, kol ši problema buvo išspręsta? Jie paprasčiausiai naudojosi pieštuku.

Leonardui da Vinčiui priskiriamas posakis „genialumas glūdi paprastume“³. Žvelgdami į pagrindinius Laimės plano, Išgelbėjimo plano, principus galime pastebėti ir gėrėtis jo paprastumu ir aiškumu, mūsų Dangiškojo Tėvo išminties elegancija ir grožiu. Savo gyvenimo suderinimas su Jo gyvenimu yra mūsų išminties pradžia.

Pasakojama, kad legendinis amerikietiško futbolo treneris Vincas Lombardis turėjo ritualą, kurį atlikdavo pirmąją treniruočių dieną. Jis paimdavo kamuolį, parodydavo jį sportininkams, kultivuojantiems šį sportą jau daugelį metų, ir sakydavo: „Ponai, … tai yra futbolo kamuolys!“ Jis kalbėdavo apie jo dydį, formą, kaip jį galima spirti, nešti ar perduoti kitam. Jis nusivesdavo komandą į tuščią aikštę ir sakydavo: „Tai yra futbolo aikštė.“ Jis aprodydavo ją, apibūdindavo jos išmatavimus, formą, taisykles ir kaip žaisti.⁴

Šis treneris žinojo, kad net šie patyrę žaidėjai ir komanda, daug pasiekti galėjo tik įvaldę pagrindus. Jie galėtų išnaudoti savo laiką kartodami sudėtingus žaidimo judesius, bet neįvaldę žaidimo pagrindų, niekada netaptų komanda čempione.

Manau, kad daugelis iš mūsų intuityviai suprantame, kokie svarbūs yra pagrindai. Tiesiog, kartais mus blaško dalykai, kurie atrodo patrauklesni.

Spauda, platus žiniasklaidos pasirinkimas, elektroniniai įrankiai ir prietaisai – visi naudingi, kai tinkamai naudojami – gali tapti žalingais iškrypimais arba izoliacinėmis kameromis.

Tačiau tarp visų balsų ir pasirinkimų, ištiestomis rankomis stovi nuolankus Žmogus iš Galilėjos. Jis laukia. Jo žinia paprasta: „Ateik ir sek paskui mane.“⁵ Ir Jis nekalba per galingą megafoną. Jis kalba švelniu, tyliu balsu.⁶ Evangelijos žiniai labai lengva paklysti tarp informacijos srovių, talžančių mus iš visų pusių.

Šventieji Raštai ir gyvųjų pranašų žodžiai pabrėžia pagrindinius Evangelijos principus ir doktrinas. Priežastis, dėl kurios grįžtame prie šių pagrindinių principų, tyrų doktrinų, yra ta, kad jie yra vartai į gilias tiesas. Jie yra durys į kvapą gniaužiančius patyrimus – nepraėję pro duris jų nepatirtume. Šie paprasti, pagrindiniai principai yra raktas į darnų gyvenimą su Dievu ir žmogumi. Tai yra raktai, atrakinantys dangaus langus. Jie veda mus į ramybę, džiaugsmą ir supratimą, kuriuos Dangiškasis Tėvas pažadėjo savo vaikams, kurie Jį girdi ir Jam paklūsta.

Brangūs mano broliai ir seserys, būtų gerai pristabdyti, gyventi optimaliu mūsų aplinkybėms greičiu, susitelkti į svarbiausius dalykus, žvelgti aukštyn ir tikrai matyti tai, kas svarbiausia. Būkime atidūs pagrindiniams principams, kuriuos mūsų Dangiškasis Tėvas davė savo vaikams ir kurie bus turiningo ir vaisingo žemiškojo gyvenimo pagrindas su amžinosios laimės pažadais. Jie mokys mus viską daryti „išmintingai ir tvarkingai; nes nereikia, kad [bėgtume] greičiau, nei leidžia [mūsų] jėgos. [Bet] būtina, kad [būtume stropūs], kad per tai [galėtume] laimėti apdovanojimą“⁷.

Broliai ir seserys, stropus svarbiausių dalykų vykdymas nuves mus pas pasaulio Gelbėtoją. Štai todėl mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi, mes pamokslaujame apie Kristų, mes pranašaujame apie Kristų, kad galėtume žinoti į kokį šaltinį galime žvelgti savo nuodėmių atleidimo.⁸ Tarp šiuolaikinio gyvenimo sudėtingumo, painiavos ir skubėjimo, tai yra „dar pranašesnis kelias“⁹.

Kai kreipiamės į savo Dangiškąjį Tėvą ir prašome Jo išminties dėl svarbiausių dalykų, vėl ir vėl sužinome apie keturius svarbiausius santykius: santykius su Dievu, su savo šeima, su savo artimu ir su savimi. Jei atidžiai pažvelgsime į savo gyvenimą, pamatysime, kur nuklydome nuo dar pranašesnio kelio. Mūsų supratimo akys bus atvertos ir mes pastebėsime, ką reikia padaryti, kad išgrynintume savo širdis ir perorientuotume savo gyvenimus.

Visų pirma mūsų santykiai su Dievu yra švenčiausi ir svarbiausi. Esame Jo dvasiniai vaikai. Jis yra mūsų Tėvas ir trokšta, kad būtume laimingi. Kada, ieškodami Jo mokomės apie Jo Sūnų Jėzų Kristų, atveriame savo širdį Šventosios Dvasios įtakai, mūsų gyvenimas tampa stabilesnis ir saugesnis. Mes jaučiame didesnę ramybę, džiaugsmą ir pasitenkinimą, kada iš visų jėgų stengiamės gyventi pagal Dievo amžinąjį planą ir laikytis Jo įsakymų.

Mes tobuliname savo santykius su savo Dangiškuoju Tėvu, kuomet mokomės iš Jo, bendraujame su Juo, atgailaujame dėl savo nuodėmių ir aktyviai sekame Jėzumi Kristumi, nes „niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per [Kristų]“¹⁰. Kad sustiprintume savo santykius su Dievu, turime prasmingai leisti laiką kartu su Juo. Laiko skyrimas kasdienei asmeninei maldai bei Raštų studijavimui ir nuolatinės pastangos būti vertam turėti galiojančią šventyklos rekomendaciją – tai kelios išmintingos laiko ir pastangų investicijos, kurios priartins mus prie Dangiškojo Tėvo. Atkreipkime dėmesį į Psalmyne išsakytą kvietimą: „Taikykitės ir žinokite, kad aš esu Dievas.“¹¹

Antrieji, svarbiausieji santykiai, tai santykiai su savo šeima. Kadangi „jokia sėkmė negali kompensuoti nesėkmės“¹² šioje srityje, šeimai turime skirti svarbią vietą savo gyvenime. Mes vystome gilius ir kupinus meilės šeimos santykius kartu darydami paprastus dalykus, pavyzdžiui, drauge pietaudami, rengdami šeimos namų vakarus ir tiesiog smagiai leisdami laiką kartu. Šeimos santykiuose meilė iš tikrųjų skamba l-a-i-k-a-s, laikas. Laiko skyrimas vienas kitam yra raktas į darnią šeimą. Kalbame ne apie vienas kitą, bet vienas su kitu. Mes mokomės vienas iš kito ir branginame tiek savo panašumus, tiek ir skirtumus. Kuriame dievišką ryšį vienas su kitu, kuomet kreipiamės į Dievą per šeimos maldą, Evangelijos studijavimą ir garbinimą sekmadieniais.

Tretieji svarbiausi mūsų santykiai, tai santykiai su savo artimu. Šiuos santykius vienu metu tik su vienu žmogumi puoselėjame būdami jautrūs kitų reikmėms, tarnaudami jiems ir aukodami savo laiką bei talentus. Man paliko gilų įspūdį viena sesuo, kurią slėgė amžiaus bei ligų našta. Nepaisydama to, kad mažai ką galėjo nuveikti, ji stengėsi daryti, ką galėjo – klausyti. Taigi, kiekvieną savaitę ji ieškojo žmonių, kurie atrodė susikrimtę ar nusiminę, ir praleisdavo savo laiką išklausydama juos. Koks palaiminimas ji buvo daugelio žmonių gyvenime.

Ketvirtieji, svarbiausi santykiai, tai santykiai su pačiu savimi. Rodos, keista turėti santykius su pačiu savimi, bet jie yra. Kai kurie žmonės nesutaria su savimi. Jie ištisą dieną kritikuoja ir menkina save, kol pradeda savęs nekęsti. Norėčiau jums patarti pristabdyti lėkimą pirmyn ir skirti šiek tiek daugiau laiko geriau save pažinti. Vaikščiokite gamtoje, stebėkite saulėtekį, gėrėkitės Dievo kūriniais, apmąstykite sugrąžintosios Evangelijos tiesas ir išsiaiškinkite, ką jums asmeniškai jos reiškia. Išmokite save pamatyti tokį, kokį jus mato Dangiškasis Tėvas – Jo brangią dukterį ar sūnų su dievišku potencialu.

Broliai ir seserys, būkime išmintingi. Atsigręžkime į tyrus sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos doktrinos vandenis. Džiaugsmingai gerkime juos, skaidrius ir švarius. Dangūs vėl atverti. Jėzaus Kristaus Evangelija vėl žemėje, ir jos paprastos tiesos yra neišsenkantis džiaugsmo šaltinis!

Broliai ir seserys, tikrai turime rimtą priežastį džiūgauti. Jei dėl gyvenimo ir jo pašėlusio ritmo bei daugelio suspaudimų jums sunku džiūgauti, galbūt dabar yra tinkamas laikas persiorientuoti į tai, kas svarbiausia.

Stiprybė ateina ne iš skubotų veiksmų, o iš tvirto stovėjimo ant tvirto tiesos ir šviesos pagrindo. Ji ateina, kai savo dėmesį ir pastangas skiriame sugrąžintos Jėzaus Kristaus Evangelijos pagrindams. Ji ateina, kai skiriame dėmesį patiems svarbiausiems dieviškiems dalykams.

Truputi supaprastinkime savo gyvenimą. Atlikime būtinus pakeitimus, kad perorientuotume savo gyvenimą į taurų paprastos nuolankios krisčioniškos mokinystės grožį – kelią, kuris visuomet veda link prasmingo, džiugaus ir ramaus gyvenimo. Palikdamas savo palaiminimą, šito meldžiu šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.