Misionieriškos Kalėdos

Per antrąsias mano, kaip nuolatinio misionieriaus, Kalėdas mudu su porininku lankėme neseniai pasikrikštijusią narę ir jos šeimą. Po puikios Kalėdų vakarienės pasidalinome su jais Kalėdų žinia.

Mes paprašėme šeimą nupiešti tai, kas jiems primena šį metą, pavyzdžiui žvaigždes, dovanas, gimusį Jėzų ir Kalėdų eglutes. Tada perskaitėme keletą Raštų ištraukų, įskaitant 2 Nefio 19:6: „Nes mums gimė vaikelis, mums duotas sūnus; ir valdžia bus ant jo peties, ir jo vardas bus Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Nesibaigiantis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.“ Sugiedojome „Dovydo mieste, tvartely“ (Giesmynas, p. 37), pažiūrėjome filmuką apie Jėzaus gimimą ir paliudijome apie Jėzų Kristų.

Tai buvo Kalėdos kukliomis aplinkybėmis, toli nuo mūsų šeimų ir įprasto Kalėdų šventimo. Bet kai liudijome apie Gelbėtoją, giliau nei kada nors anksčiau jaučiau meilę ir dėkingumą už Jį ir Jo gimimą. Suvokiau, kad tai mano paskutinės Kalėdos, kurias švenčiu tarnaudamas savo Dangiškajam Tėvui kaip misionierius, bet supratau, kad kur bebūčiau Jo Dvasia gali liudyti man apie Jo Sūnų.