2012
Lankomasis mokymas – šventa užduotis
2012 m. birželio mėn.


2012 m. birželio mėn. lankomojo mokymo žinia

Lankomasis mokymas – šventa užduotis

Pamaldžiai išnagrinėkite šią medžiagą ir, jei tinka, aptarkite ją su jūsų lankomomis seserimis. Užduokite klausimus, padedančius stiprinti jūsų seseris ir jums pačioms aktyviai dalyvauti Paramos bendrijoje.

Paveikslėlis
Paramos bendrijos ženklas

Tikėjimas, šeima, parama

Būdamos lankančios mokytojos, turime atlikti svarbią dvasinę misiją. „Vyskupas, paskirtas apylinkės ganytojas, niekaip neįstengtų tuo pačiu metu prižiūrėti visas Viešpaties avis. Jam reikia įkvėptų lankančių mokytojų pagalbos.“1 Būtina siekti ir gauti apreiškimą, kam turėtų būti paskirta prižiūrėti kiekvieną seserį.

Įkvėpimas prasideda, kai Paramos bendrijos prezidentūros narės pamaldžiai aptaria pavienių asmenų ir šeimų poreikius. Tada vyskupui pritariant, Paramos bendrijos prezidentūra taip paskiria seseris, kad jos suprastų, kad lankomasis mokymas yra svarbi dvasinė pareiga.2

Lankančios mokytojos nuoširdžiai siekia susipažinti ir pamilti kiekvieną seserį, padėti jai stiprinti tikėjimą ir, kai reikia, pasitarnauti. Jos siekia asmeninio įkvėpimo, kad galėtų žinoti, kaip patenkinti kiekvienos jų lankomos sesers dvasinius ir materialinius poreikius.3

„Lankomasis mokymas tampa Viešpaties darbu, kuomet dėmesį skiriame žmonėms, o ne procentams. Iš tikrųjų lankomasis mokymas niekuomet nesibaigia. Tai panašiau į gyvenimo būdą, o ne į užduotį.“4

Raštų ištraukos

Mato 22:36–40; Jono 13:34–35; Almos 37:6–7

Iš mūsų istorijos

Eliza R. Snou, antroji visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, mokė: „Mokytojos pareigas laikau aukštomis ir šventomis pareigomis.“ Lankančioms mokytojoms ji patarė, prieš lankantis kieno nors namuose, „būti pripildytoms Dievo Dvasios, išminties, nuolankumo ir meilės Dvasios“, kad galėtų nustatyti ir tenkinti tiek dvasinius, tiek materialinius poreikius. Ji sakė: „Galite nujausti, kad turite sakyti ramybę ir paguodą teikiančius žodžius, o jei aptiksite seserį, kuriai šalta, priglauskite ją prie savo širdies, kaip kad prie krūtinės priglaustumėte vaiką, ir [ją] sušildykite.“5

Jei žengsime pirmyn su tikėjimu taip, kaip tai darė pirmosios Paramos bendrijos seserys, su mumis bus Šventoji Dvasia ir mes per įkvėpimą žinosime, kaip padėti kiekvienai lankomai seseriai. Sesuo Snou sakė: „Ieškokime ne galios, o išminties, ir turėsime tiek galios, kiek užteks išminties ją panaudoti.“6

Išnašos

  1. Džiulė B. Bek „Paramos bendrija – tai šventas darbas“, 2009 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga arba Julie B. Beck, „Relief Society: A Sacred Work“, Liahona, Nov 2009, p. 114.

  2. Žr. Handbook 2: Administering the Church (2010), 9.5; 9.5.2.

  3. Žr. Handbook 2, 9.5.1.

  4. Džiulė B. Bek, 2009 m. spalio mėn visuotinės konferecijos medžiaga arba Julie B. Beck, Liahona, Nov. 2009, p. 114.

  5. Eliza R. Snow, in Daughters in My Kingdom: The History and Work of Relief Society (2011), p. 108.

  6. Eliza R. Snow, in Daughters in My Kingdom, p. 45–46.