Pašaukti į darbą

Kai pranašas Džozefas Smitas vyresnįjį Heberį Č. Kimbolą (1801–1868) pašaukė būti misionieriumi ir Anglijoje „atver[ti] išgelbėjimo duris“, vyresnysis Kimbolas buvo apimtas nepilnavertiškumo jausmo.

Jis rašė: „O, Viešpatie, esu neiškalbingas vyrukas ir apskritai nesu tinkamas tokiam darbui.“

Tačiau vyresnysis Kimbolas priėmė pašaukimą, paaiškindamas: „Tokios mintys neatbaidė manęs nuo pareigos kelio; tą akimirką, kai supratau savo Dangiškojo Tėvo valią, pajutau ryžtą įveikti visas kliūtis, tikėdamas, kad Jis Savo visagalybe mane parems ir apdovanos visomis būtinomis savybėmis.“¹

Mano jaunieji broliai ir seserys, pašaukti tarnauti nuolatinėje misijoje, jūs esate pašaukti į darbą dėl to, kad jūs, kaip ir vyresnysis Kimbolas, „turite norą tarnauti Dievui“ (DS 4:3), ir dėl to, kad esate pasiruošę ir verti.

Pagyvenusios poros, jūs esate pašauktos į darbą dėl tokių pačių priežasčių. Tačiau jūs atsinešate ne vien norą tarnauti, bet ir išmintį, įgytą per ilgametį pasiaukojimą, meilę bei patirtį, per kurias jūsų Dangiškasis Tėvas gali paliesti tiesos ieškančių Savo sūnų ir dukterų širdis. Neabejoju, jog žinote, kad negalime išties mylėti Viešpaties, jei netarnaujame Jam tarnaudami kitiems.

Prie savo noro tarnauti misionieriais pridėsite tikėjimą ir tvirtumą, drąsą bei pasitikėjimą, ryžtą ir atsparumą, pasiryžimą bei pasišventimą. Pasišventę misionieriai misijoje daro stebuklus.

Prezidentas Džonas Teiloras (1808–1887) štai kaip apibendrino svarbiausias misionierių savybes: „Mes norime, kad Evangelijos žinią skleistų Dievą tikintys vyrai [ir moterys bei poros], tikintys savo religija; gerbiantys savo kunigystę vyrai, kuriais […] Dievas pasitiki. […] Norime, kad tai būtų vyrai, pilni Šventosios Dvasios ir Dievo galios[,] […] garbingi, ištikimi, dori ir tyri vyrai.“²

Viešpats pareiškė:

„Nes štai laukas jau pabalęs pjūčiai; ir štai, tas, kuris mosuoja savo pjautuvu iš visų jėgų, tas susikrauna atsargas, tad nepražūva, bet pelno išgelbėjimą savo sielai;

o tikėjimas, viltis, malonė ir meilė su akimi, pašvęsta vien Dievo šlovei, padaro jį tinkamą šiam darbui“ (DS 4:4–5).

Jūsų pašaukimas gautas per įkvėpimą. Liudiju, kad ką Dievas pašaukia, tą Dievas paruošia. Pamaldžiai triūsdami Viešpaties vynuogyne sulauksite dangiškos pagalbos.

Šio Evangelijos laikotarpio pradžioje Viešpaties duotas nuostabus pažadas, užrašytas Doktrinoje ir Sandorose, bus jūsų: „Aš eisiu prieš jūsų veidą. Aš būsiu jūsų dešinėje ir jūsų kairėje, ir mano Dvasia bus jūsų širdyse, ir mano angelai aplink jus, kad jus palaikytų“ (DS 84:88).

Tarnaudami įgysite amžinų atminimų ir draugų. Jokia kita dirva neatneša tokio dosnaus laimės derliaus, kaip tai padaro misija.

O dabar žodelis tiems vyresniesiems, seserims ir poroms, kurie dėl kažkokių priežasčių negali užbaigti jiems paskirtos misijos: Viešpats jus myli. Jis vertina jūsų auką. Jis žino apie jūsų nusivylimą. Žinokite, kad Jis tebeturi jums darbo. Neleiskite Šėtonui jus įtikinti priešingai. Nenusiminkite, nepasiduokite pesimizmui, nepulkite į neviltį.

Kaip ką tik pašauktas vadovauti Bažnyčiai visuotinėje konferencijoje sakiau: „Nebijokite. Būkite drąsūs. Ateitis yra tiek šviesi, koks jūsų tikėjimas.“³ Šis pažadas taikytinas ir jums. Tad nepraraskite tikėjimo, nes Viešpats tebepasitiki jumis. Laikykitės sandorų ir veržkitės pirmyn.

Šiam pasauliui reikia Jėzaus Kristaus Evangelijos. Telaimina Viešpats visus Savo šventuosius,– nepaisant, kur tarnaujame,– kad jie turėtų misionierišką širdį.