Per Kalėdas ieškokite Kristaus

Mes nedaug žinome apie piemenis – tik tai, kad jie „budėdami naktį, saugojo savo bandą“¹. Labai tikėtina, kad piemenys buvo paprasti žmonės, kaip ir daugelis pagirtinų sielų, per dienas besistengiančių užsidirbti pragyvenimui.

Jie galėtų būti simbolis žmonių, kurie kažkada nesistengė uoliai ieškoti Kristaus, bet jų širdys pasikeitė, kai dangūs atsivėrė ir jiems buvo paskelbta apie Kristų.

Tai žmonės, kurie išgirdę dangiškų pasiuntinių balsą nedelsdami išvyko į Betliejų pažiūrėti.²

Išminčiai buvo mokslo žmonės, studijavę apie Mesijo, Dievo Sūnaus, atėjimą, todėl žinojo apie ženklus, nurodysiančius Jo gimimą. Atpažinę ženklus, jie išvyko į Jeruzalę ir ten klausinėjo: „Kur yra gimęs žydų karalius?“³

Jų žinios apie Kristų nebuvo paremtos vien mokslu. Vos išvydę ženklus, bylojančius apie Jo gimimą, jie ėmėsi veiksmų. Jie išėjo ieškoti Kristaus.

Išminčiai galėtų būti simbolis tų, kurie Kristaus ieško mokydamiesi ir studijuodami. Jų pasišventimas tiesai padeda surasti Kristų ir garbinti Jį kaip karalių Karalių, žmonijos Gelbėtoją.⁴

Simeonas ir Ona galėtų būti simbolis tų, kurie ieško Kristaus per Dvasią. Tai nuostabios pasišventusios ir religingos sielos, kurios per pasninką, maldą bei pasišventusį ir paklusnų gyvenimą nekantriai laukė dienos, kada galės išvysti Dievo Sūnaus atėjimą.

Per ištikimybę, nuolankumą ir tikėjimą jie kantriai laukė Gelbėtojo atėjimo.

Galiausiai jų tikėjimas sulaukė atpildo, kai Marija ir Juozapas jiems atnešė kūdikėlį, kuris vieną dieną prisiims žmonijos nuodėmes.⁵

Mormono Knygoje užrašytas jaudinantis pasakojimas apie tai, kaip Naujajame Pasaulyje tikintieji laukė Gelbėtojo gimimo ženklų.

Pamenate, kaip tikintys Kristų buvo išjuokiami ir persekiojami. Išprusę tų dienų žmonės kaltino tikinčiuosius, kad šie laikosi kvailų prietarų. Tiesą sakant, netikintieji buvo tokie atgrasūs savo patyčiomis, kad tai sukėlė „didelį sąmyšį“ šalyje (3 Nefio 1:7). Jie šaipėsi iš tų, kurie tikėjo, kad gims Gelbėtojas.

Jie taip pyko ir niršo, kad norėjo visiems laikams užtildyti tuos, kurie tikėjo Gelbėtoją. Mormono Knygoje aprašytas šis dramatiškas susiskaldymas.⁶

Tuo metu gyvenę tikintieji galėtų būti simbolis tų, kurie ieško Kristaus net tada, kai iš jų juokiamasi, šaipomasi ir tyčiojamasi. Jie ieško Kristaus net kitiems bandant įteigti, kad jie yra neišmanėliai, neišsilavinę ar patiklūs.

Bet tikriems tikintiesiems kitų nepasitenkinimas neatima ryžto ieškoti Kristaus.

Ištisus metus, o galbūt ypatingai šiuo Kalėdų metu mums būtų pravartu ir vėl paklausti: „Kaip aš ieškau Kristaus?“

Sunkiu savo gyvenimo laikotarpiu didis karalius Dovydas rašė: „Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs.“⁷

Galbūt toks nusiteikimas ieškoti Dievo buvo viena iš priežasčių, kodėl Dovydas buvo vadinamas vyru pagal Dievo širdį.⁸

Per šias Kalėdas ir visus metus visa širdimi ir siela ieškokime mūsų mylimojo Gelbėtojo, Ramybės kunigaikščio, Izraelio Šventojo. Nes toks troškimas, didžia dalimi, apibūdina ne vien tik tai, kas mes, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, esame, bet ir tai, kas išties esame kaip Kristaus mokiniai.