„Kapas neturi pergalės“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. gegužė.
Sekmadienio rytinė sesija
Kapas neturi pergalės
Ištraukos
Kada nors savo gyvenime patirsime širdgėlą, netekę ko nors, ką stipriai mylime. Per dabartinę pasaulinę pandemiją daugelis netekome mylimų žmonių: šeimos narių ar draugų. Meldžiamės už tuos, kurie gedi dėl tokios netekties. […]
Galime įsivaizduoti, kaip Jėzaus draugai, sekę Jį ir tarnavę Jam, jautėsi matydami Jo mirtį. Žinome, kad jie „liūdėjo ir verkė“ [Morkaus 16:10]. […]
Kai man buvo devyneri, per galingą žemės drebėjimą netekau vyresniojo brolio. Kadangi tai įvyko netikėtai, užtrukau, kol suvokiau tų įvykių tikrovę. Širdis plyšo iš sielvarto ir vis klausdavau savęs: „Kas nutiko mano broliui? Kur jis? Kur jis išėjo? Ar kada nors vėl jį pamatysiu?“ […]
Maždaug po 40-ies metų, per Velykas, mąsčiau apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą ir pradėjau galvoti apie savo brolį. […]
Tą dieną supratau, kad sunkiu metu Dvasia mane guodė. Gavau patikinimą, kad mano brolio dvasia nėra mirusi, ji gyva. Jis vis dar tobulėja savo amžinojoje egzistencijoje. Dabar žinau, kad tą didingą akimirką, kai, dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo, visi būsime prikelti, mano „brolis [vėl] prisikels“ [Jono 11:23].