Gyvybiškai svarbūs pasikalbėjimai

Paveikslėlis

mergina apsikabina kitą merginą

Negalime laukti, kad mūsų vaikų atsivertimas įvyktų savaime. Atsitiktinis atsivertimas nėra Jėzaus Kristaus Evangelijos principas. Netapsime tokie, kaip mūsų Gelbėtojas, atsitiktinai. Sąmoningi veiksmai skleidžiant meilę, mokant ir liudijant gali padėti vaikams nuo mažumės pradėti jausti Šventosios Dvasios įtaką. Šventoji Dvasia yra gyvybiškai svarbi mūsų vaikų liudijimui ir atsivertimui į Jėzų Kristų. […]

Apsvarstykite šeimos pasikalbėjimų apie Jėzaus Kristaus Evangeliją, gyvybiškai svarbių pasikalbėjimų, galinčių pakviesti Dvasią, vertę. Kai taip kalbamės su savo vaikais, mes padedame jiems formuoti pamatą, kuris „yra patikimas pamatas; ir jeigu žmonės stato ant šito pamato, jie negali griūti“ [Helamano 5:12].

Tokie gyvybiškai svarbūs pasikalbėjimai gali padėti vaikams:

• suprasti atgailos doktriną;

• tikėti Kristumi, gyvojo Dievo Sūnumi;

• sulaukus aštuonerių metų pasirinkti krikštą ir Šventosios Dvasios dovaną;

• „melstis ir teisiai vaikščioti priešais Viešpatį“ [Doktrinos ir Sandorų 68:28]. […]

Vaikams mokantis ir tobulėjant, jų įsitikinimams bus mestas iššūkis. Tačiau jeigu bus deramai apginkluoti, jie galės augti tikėjimu, drąsa bei pasitikėjimu net ir didelės priešpriešos apsupty.

Alma mus mokė „paruošt[i] […] vaikų protus“ [Almos 39:16]. Mes ruošiame augančiąją kartą ateityje būti tikėjimo gynėjais, suprasti, kad jie „laisvi veikti savo nuožiūra – pasirinkti nesibaigiančios mirties arba amžinojo gyvenimo kelią“ [2 Nefio 10:23]. Vaikai turi teisę suprasti šią nuostabią tiesą: amžinybė – tai ne tas dalykas, dėl kurio galima klysti.

Tegul mūsų paprasti, bet tuo pačiu metu gyvybiškai svarbūs pasikalbėjimai su vaikais padeda jiems jau dabar mėgautis amžinojo gyvenimo žodžiais, kad galėtų mėgautis „amžinuoju gyvenimu ateinančiame pasaulyje, būtent nemirtingąja šlove“ [Mozės 6:59; kursyvas pridėtas].