„Raskite jėgų atleisti“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. birželis, p. 10–11.
„Ateik ir sek paskui mane“
Raskite jėgų atleisti
Viešpats įsakė mums atleisti kitiems. Jis mums padės laikytis Jo įsakymų, įskaitant ir šį.
Džimo Medseno iliustracija
Ar neatrodo, kad vienų įsakymų sunkiau laikytis nei kitų?
Štai vienas įsakymas, kuris daugelį baugina: „Aš, Viešpats, atleisiu tam, kam atleisiu, bet iš jūsų reikalaujama atleisti visiems žmonėms“ (Doktrinos ir Sandorų 64:10).
Palaukite. Turime atleisti visiems, kurie mus nuskriaudė? Ar tai įmanoma?!
Viena yra atleisti žmogui, kuris ką nors nemandagaus jums pasakė arba paėmė paskutinę bandelę nuo vakarienės stalo. O kaip su tomis giliomis žaizdomis? O kaip su tomis rimtomis skriaudomis, kurios sudrumsčia ar net pakeičia mūsų gyvenimo tėkmę?
Kartais atleisti mus siaubingai įskaudinusiam gali atrodyti neįmanoma.
Štai geroji naujiena: su Jėzaus Kristaus pagalba niekada neteks apsiriboti tuo, ką galime padaryti patys.
Pagalba, kurios jai reikėjo
Pasišventusi kristčionė iš Olandijos Korė ten-Būm savo kailiu patyrė galią paprašiusi Dievo padėti jai kažkam atleisti.
Per Antrąjį pasaulinį karą su savo seserimi Betse ji kalėjo koncentracijos stovyklose. Korė drauge su kitais patyrė baisų nacių kalėjimo sargų smurtą. Jos sesuo Betsė tapo to smurto auka ir mirė. Korė liko gyva.
Po karo Korė patyrė gydančią atleidimo kitiems galią. Ji dažnai apie tai viešai kalbėjo. Vis dėlto vieną dieną jos žodžiai buvo maksimaliai išbandyti.
Po viešos kalbos prie Korės priėjo vienas iš žiauriausių koncentracijos stovyklos sargų.
Jis papasakojo jai, kad po karo tapo kristčionimi ir atgailavo už savo, kaip kalėjimo sargybinio, žiaurius darbus.
Jis ištiesė jai ranką ir paklausė: „Ar man atleisite?“
Nepaisant to, ką ji buvo išmokusi apie atleidimą kitiems ir ką apie jį buvo kalbėjusi, Korė negalėjo ištiesti šiam vyrui rankos ir jam atleisti, bent ne savo jėgomis.
Vėliau ji rašė: „Net kai manyje virė piktos, kerštingos mintys, suvokiau, kad tai nuodėmė. […] Meldžiausi: Viešpatie Jėzau, atleisk man ir padėk man atleisti jam.
Bandžiau šypsotis [ir] stengiausi ištiesti ranką. Bet nepajėgiau. Nejaučiau nieko – nė menkiausios kibirkštėlės šilumos ar meilės. Ir vėl tyliai meldžiausi. Jėzau, aš negaliu jam atleisti. Suteik man Savo atleidimą.
Kai paspaudžiau jam ranką, įvyko neįtikėtinas dalykas. Į mano širdį plūstelėjo meilė šiam nepažįstamajam, beveik pribloškusi mane, ir atrodė, kad tarsi srovė nuo mano peties per mano ranką perėjo į jį.
Taip supratau, kad pasaulio išgijimas priklauso ne tiek nuo mūsų atleidimo, kiek nuo mūsų gerumo, bet viskas ateina iš Jo. Kai Jis liepia mylėti savo priešus, kartu su įsakymu Jis duoda mums pačią meilę.“1
Dievas padės jums laikytis Jo įsakymų, įskaitant įsakymą atleisti, net tada, kai tai padaryti sunku. Jis gali padėti jums lygiai taip, kaip Jis padėjo Korei ten-Būm.
Pelnytas išgijimas
Gyvenimas yra sudėtingas. Jis keblus. Jis pilnas žmonių, kuriems Dievas suteikė valios laisvę.
Kai kieno nors pasirinkimas jums sukelia didelį skausmą, o gal net atsitiktinai jį sukelia, melsdami pagalbos ir stengdamiesi atleisti, galite jausti gydančią galią.
Atleidimas kitiems gydo jūsų sielą. Su Dievo pagalba atleisdami savo skriaudėjui, nuo pečių nusimetate baisią, jus stabdančią, naštą. Net kai kelias, vedantis į tikrą išgijimą, atrodo sunkus, su Dievu niekada neisite juo vieni.
© 2021 Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Išspausdinta JAV. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/19. Vertimas patvirtintas 6/19. Monthly For the Strength of Youth Message, June 2021 vertimas. Lithuanian. 17470 156