„Taip mano Bažnyčia bus pavadinta“
Prezidentas Henris B. Airingas
Antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje
Naudodami visą Bažnyčios pavadinimą, esame palaiminti ir laiminame kitus.
Afrikoje prie Bažnyčios prisijungti norintys žmonės pranešė regėję sapnus. Sapnuose jiems buvo nurodyta ieškoti Jėzaus Kristaus vardu vadinamos bažnyčios. Ieškodami jie rado tik vieną bažnyčią, akcentuojančią Gelbėtojo vardą – Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią.
Lotynų Amerikoje keletas pastarųjų dienų šventųjų pranešė, kad jų kvietimai draugams apsilankyti „mormonų bažnyčioje“ patyrė nesėkmę. Tai pasikeitė, kai jie ėmė kviesti į Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią. „Jei jūsų bažnyčia vadinama Jėzaus Kristaus Bažnyčia, – atsakė jų draugai, – mes mielai ateisime pažiūrėti.“
Jungtinėse Valstijose Pradinukų organizacijos berniukas pakvietė kaimynus į savo krikštą. Kito tikėjimo tarnautojas sakė, kad niekada nebūtų ėjęs į „mormonų bažnyčios“ krikštą. Bet kadangi jam buvo akivaizdu, jog berniuko bažnyčioje daugiausia dėmesio buvo skiriama Jėzui Kristui, tas tarnautojas atėjo kartu su savo žmona.
Kai aviakompanijos bilietų rezervavimo agentas paprašė Bažnyčios nario el. pašto adreso, narys atsakė: „ldschurch.org“.
„Kokia tai bažnyčia?“ – paklausė agentas.
„Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia“, - atsakė narys.
„Dienų dienas leidžiu darbe be galimybės pasikalbėti apie Viešpatį, – pasakė agentas. – Žinojimas, kad kalbu su kitu krikščioniu, tiesiog praskaidrina dieną.“
Bažnyčios narys greitai atnaujino savo profilį, aviakompanijos sistemoje įrašydamas naują Bažnyčios el. pašto adresą: ChurchofJesusChrist.org.1
Pažadas įvykdytas
Šios nuostabios istorijos parodo, kaip pildosi pažadas, kurį prezidentas Raselas M. Nelsonas davė pastarųjų dienų šventiesiems 2018 m. spalį ir pakartojo 2020 m. balandį.
„Mano brangūs broliai ir seserys, pažadu jums, kad jei darysime viską, ką galime, kad įtvirtintume teisingą Viešpaties Bažnyčios pavadinimą, Tas, kurio tai Bažnyčia, išlies savo galią ir tokias palaimas ant pastarųjų dienų šventųjų galvų, kokių dar nematėme, – sakė prezidentas Nelsonas. – Turėsime Dievo pažinimą ir galią, padėsiančius mums nešti sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos palaimas kiekvienai tautai, giminei, liežuviui ir liaudžiai bei paruošti pasaulį antrajam Viešpaties atėjimui.“2
Neseniai per savo socialinės žiniasklaidos paskyras pakviečiau Bažnyčios narius papasakoti apie palaiminimus, kuriuos jie gavo naudodami teisingą Bažnyčios pavadinimą. Buvau sujaudintas, gavęs daugiau nei 2600 atsakymų.
Norėčiau su jumis pasidalyti keletu iš jų. Jie skambės pažįstamai, nes jūs, laikydamiesi prezidento Nelsono patarimo, gavote panašius palaiminimus.
Arčiau Jėzaus Kristaus
Mane sujaudino Džeikobo liudijimas, kaip visas Bažnyčios pavadinimas padėjo jam sutelkti dėmesį į Gelbėtoją: „Pastebėjau, kad mano dėmesys Jėzui Kristui prasismelkė į kiekvieną mano gyvenimo aspektą, – rašė jis man. – Priimdamas sakramentą galvoju apie Jį ir Jo apmokančiąją auką. Skaitydamas Raštus daugiau dėmesio skiriu Jo žodžiams ir kitoms nuorodoms apie Jį. Tai mane priartino prie Jo ir padėjo geriau suprasti Jo, kaip mano Gelbėtojo ir Išpirkėjo, vaidmenį.“
Jaučiausi palaimintas sužinojęs, ką Betai ir Braisui reiškia Gelbėtojo vardas. „Jaučiau artimesnį ryšį su savo Gelbėtoju, – sakė Beta. – Kai manęs klausia, į kokią bažnyčią einu, ir atsakau, kad priklausau Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai, jaučiu tikrą bendrumo jausmą. Aš priklausau Jo žmonėms. Priklausau Jo šeimai. Priklausau Jam.“
Braisas papasakojo man, kad teisingas Bažnyčios pavadinimas jam padeda „prisiminti, kam tarnauju ir į ką noriu panašėti. Tai man primena, kad pats Gelbėtojas duoda šiuos mokymus ir kad jie nėra iš žmonių.“
„Gelbėtojo vardas turi galią“
Nuolatinė misionierė Heilė sakė: „Teisingo Viešpaties Bažnyčios pavadinimo naudojimas suteikia daugiau galios ir įgaliojimo mokant kitus apie Jo atkurtą Evangeliją. Kai sakau „Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia“, Viešpaties Dvasia patvirtina ir liudija, kad tai yra šiandien žemėje atkurta Viešpaties Bažnyčia. Man patinka naudoti teisingą pavadinimą, nes prie tos tiesos aš taip pat pridedu savo gyvą liudijimą!“
O Nikola man papasakojo: „Anksčiau, jei sakydavau „mormonai“, kito tikėjimo žmonėms dažnai kildavo netikrumo pojūtis. Beveik galėjai girdėti, kaip greitai jie prisimena viską, ką jau kada nors girdėjo apie „mormonus“. Bet dabar jaučiama ramybė, dažniausiai esu priimama. Gelbėtojo vardas turi galią. Jis teikia ramybę. Mano liudijimas apie Evangelijos tikrumą išaugo vien sakant teisingą Bažnyčios pavadinimą. Jaučiu Dvasią kiekvieną kartą, kai jį pasakau. Kartais tai yra viskas, ką spėju pasakyti apie tai, kuo mes tikime, bet to pakanka.“
Klaidingų sampratų išaiškinimas
Jungtinių Amerikos Valstijų universiteto profesorius Haroldas teigė, kad viso Bažnyčios pavadinimo naudojimas padėjo jam išaiškinti klaidingą sampratą. Jis man papasakojo, kad vienas studentas, bandydamas apibendrinti diskusiją apie religiją, pareiškė: „Spėju, kad visos religijos yra krikščioniškos, išskyrus mormonus.“
Haroldas pamatė puikią galimybę pataisyti šią klaidingą sampratą. Jis rašė: „Pasakiau studentams, kad „mormonai“ yra pravardė, duota Bažnyčios nariams, nes mes tikime Biblija ir Mormono Knyga, kaip dviem apie Jėzų Kristų liudijančiais senoviniais Raštais.“
Meri atvėrė man savo širdį, papasakodama, kaip visas Bažnyčios pavadinimas ją palaimino mokant vaikus: „Dabar mano vaikams kur kas aiškiau, kai mokau juos, kad esame Jėzaus Kristaus Bažnyčios šventieji, gyvenantys šiomis pastarosiomis dienomis, o ne „mormonai“. Anksčiau jie buvo sutrikę ir klausė: „Kodėl mormonai? Ar tai reiškia, kad nesame krikščionys?“ Jaučiu, kad šis pokytis jiems padėjo kalbant su kitais netikinčiais vaikais mokykloje.“
„Esu Jėzaus Kristaus misionierė“
Prezidentas Nelsonas pažadėjo, kad vartodami teisingą Bažnyčios pavadinimą „turėsime Dievo pažinimą ir galią“ skleisti Evangeliją. Teresė įkvėpė mane savo pasakojimu apie tai, kas nutiko, kai draugas darbe paklausė jos apie Bažnyčią. Paklausiusi prezidento Nelsono patarimo, Teresė pradėjo pasakydama visą Bažnyčios pavadinimą.
„Jis susidomėjo Bažnyčia, – pasakojo ji man. – Jis kelis mėnesius ja domėjosi ir tada, stebuklingai, jį pakrikštijo mano sūnus vyskupas. Tą dieną jaučiausi tokia laiminga, ir mano šeima taip pat. Pažadai yra tikri.“
Džordanas teigė, kad daugeliui žmonių nėra žinomas Bažnyčios pavadinimas. „Kai naudoju visą Bažnyčios pavadinimą, – sakė jis, – man suteikiama galimybė paaiškinti, kaip Bažnyčia yra sutelkta į Jėzų Kristų ir kodėl mes vadiname save pastarųjų dienų šventaisiais.“
Kai vienas vyras paklausė Klojės, ar ji yra „mormonų misionierė“, ji galingai paliudijo: „Ne, aš esu Jėzaus Kristaus misionierė.“ Klojė man pasakė, kad tas vyras išreiškė norą sekti Gelbėtoju, todėl ji mokė jį, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai vadovauja Gelbėtojas. Tada ji pateikė jam informacijos apie Jo Bažnyčią.
„Bažnyčią pavadinsite mano vardu“
Apreikšdamas pranašui Džozefui Smitui savo Bažnyčios pavadinimą, Gelbėtojas pareiškė: „nes taip mano bažnyčia bus pavadinta paskutinėmis dienomis, būtent Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia“ (Doktrinos ir Sandorų 115:4). Nefitams jis pasakė: „Bažnyčią pavadinsite mano vardu“, nes „kaipgi tai būtų mano bažnyčia, jeigu ji nepavadinta mano vardu?“ (3 Nefio 27:7, 8).
Kartu su pastarųjų dienų šventuoju, vardu Tomis, liudiju, kad naudodami visą Bažnyčios pavadinimą esame palaiminti ir laiminame kitus. Tomis man papasakojo: „Dalydamasis su kitais palaiminimais, susijusiais su buvimu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu, laikais, kai vyrauja nesantaika ir baimė, suprantu, kad padedu kitiems žinoti, jog yra prieglobstis nuo audros pas Jėzaus Kristaus mokinius, kuriais Jis rūpinasi ir kurie Juo seka.“