Jauni suaugusieji
Įžvelgti gera savyje
Autorė gyvena Jutos valstijoje, JAV.
Kaip apibrėžtumėte įžvalgos dovaną? Dar neseniai visiškai nepastebėjau vieno iš esminių šios dovanos tikslų.
Nuotrauka iš Getty Images
Didžiąją savo gyvenimo dalį įžvalgos dovaną apibrėžiau kaip gebėjimą atskirti gėrį nuo blogio, tiesą nuo melo. Nors tai labai svarbi šios dovanos dalis, neseniai sužinojau, kad yra kai kas daugiau.
Per 2020 m. balandžio visuotinę konferenciją pasakytos kalbos išnašose radau lobį. Kalbantysis citavo prezidentą Styveną L. Ričardsą (1879–1959), buvusį pirmąjį patarėją Pirmojoje Prezidentūroje, pasakiusį: „Kilniausia įžvalga yra ta, kuri suvokia kitų geresnę prigimtį, juose esantį gėrį, ir tai jiems atskleidžia.“1
Ar tai neskamba kaip poezija?
Šventoji Dvasia gali padėti mums atskleisti kituose esantį gėrį. To teiginio mintis man buvo tokia miela, kad norėjau sužinoti daugiau. Atradau, kad vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip pat mokė, kad įžvalgos dovana mums padeda „surasti ir iškelti gėrį, kuris galimai slepiasi mumyse“.2
Po šio atradimo supratau, kokia svarbi ši įžvalgos dovanos dalis. Turime atrasti savyje gerąsias savybes, kad galėtume jas išsiugdyti. Taip elgdamiesi jausimės ir veiksime labiau kaip tokie Dievo vaikai, kokie iš tikrųjų esame (žr. Psalmių 82:6; Mozijo 5:7; Moronio 7:19).
Taigi, kaip mes galime pradėti ieškoti gėrio savyje? Štai keletas idėjų, kaip pradėti.
Naudokite savo stipriąsias puses laimindami kitus
Tai doktrininė tiesa, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras Dievo dovanas (žr. Doktrinos ir Sandorų 46:11), ir galvoti apie jas tikrai verta. Tiesą sakant, Viešpats mūsų to prašė! Raštai moko mus „uoliai siek[ti] geriausių dovanų, visada prisim[enant], kuriam tikslui jos duodamos“ (Doktrinos ir Sandorų 46:8; kursyvas pridėtas).
Ėmę geriau suvokti savo dovanas ir talentus, turėtume rasti būdų, kaip juos panaudoti tarnaujant kitiems.
Vienas iš būdų atpažinti dovanas – paklausti žmogaus, kuriuo pasitikite! Paklauskite jo, kokios jūsų stipriosios pusės. Jei esate panašūs į mane, galbūt manote, kad tai gali nuskambėti keistai. Tačiau atminkite, kad tai ne tuštybė. Tai individualių bruožų ar savybių, kurias galite skirti savo broliams ir seserims visame pasaulyje, paieška (žr. Mozijo 8:18).
Pavyzdžiui, maloni kaimynė man kartą pasakė, kad turiu dovaną padėti žmonėms jaustis nevaržomiems. Užuot praleidusi šį komentarą kaip vien mandagų pagyrimą, aš pradėjau stebėti tą dovaną savo gyvenime. Tai darydama supratau, kad Dangiškasis Tėvas gali padėti man panaudoti turimus socialinius įgūdžius susidraugaujant su kitais ir laiminti ne vien savo gyvenimą.
Atpažindami savo dovanas, galite sąmoningai jas naudoti kitiems laiminti (žr. Doktrinos ir Sandorų 82:18).
Studijuokite savo patriarcho palaiminimą
Džiudit An Bek nuotrauka
Patriarcho palaiminimai taip pat yra puikus šaltinis norint pamatyti mūsų unikalias, Dievo duotas dovanas. Septyniasdešimties narys, vyresnysis Laris R. Lorensas, sakė: „Dvasia gali parodyti mums mūsų silpnybes, tačiau Ji taip pat gali mums parodyti ir mūsų stiprybes. […] Skaitydami savo patriarcho palaiminimus galime prisiminti, kad Dangiškasis Tėvas žino mūsų dieviškąjį potencialą.“3
Studijuodami savo patriarcho palaiminimą, galite susitelkti į bruožų, padedančių išnaudoti jūsų potencialą, ugdymą.
Mano atveju, aš dažnai įsivaizduoju, kokia motina tikiuosi vieną dieną tapti. Pati to nesuvokdama aš pasineriu į mintis apie tai, kad gera mama yra sveika, organizuota, graži ir kad jos bandelių su cinamonu pavydi visa jos apylinkės Paramos bendrija. Nors tai nėra blogai, patriarcho palaiminimo studijavimas man parodė, jog Viešpačiui labiau rūpi, kad būčiau maloni ir geraširdiška mama. Tad man labiausiai reiktų ugdyti būtent tuos Kristaus bruožus.
Prisiminkite ir apmąstykite tai per sakramentą
Džerio Garnso nuotrauka
Sakramentas tai galimybė galvoti apie Gelbėtoją. Tai taip pat laikas apmąstyti savo pažangą siekiant tapti panašiam į Jį. Stengdamiesi atrasti savo geruosius prigimtinius bruožus, kiekvieną savaitę apžvelgę savo pasiekimus, patirtį ir socialinius kontaktus, lengviau pamatysite tam tikras akimirkas, per kurias pasireiškė jūsų dovanos.
Prezidentas Henris B. Airingas, antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė: „Viliuosi, kad per sakramentą įvertindami savo gyvenimą nesutelkiate minčių vien tik į tai, ką padarėte blogai, bet ir atsimenate, ką padarėte gerai – tas akimirkas, kada jautėte, jog Dangiškasis Tėvas ir Gelbėtojas patenkinti jumis. Per sakramentą galite skirti akimirką paprašyti Dievo padėti jums pamatyti tuos dalykus.“4
Štai keletas klausimų, kuriuos galite užduoti sau ar Dievui sakramento metu:
-
Kaip sekiau Kristaus pavyzdžiu šią savaitę?
-
Kam tarnavau?
-
Kada šią savaitę jaučiau Dvasią? Kodėl?
-
Kokį krikščionišką bruožą bandau išsiugdyti? Kaip man sekasi?
-
Ar mano gyvenime yra kažkas, dėl ko turėčiau melsti pagalbos?
-
Ar pažįstu žmogų, kuriam turėčiau atleisti?
-
Kokią didelę arba mažą problemą Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus man padėjo išspręsti šią savaitę?
Mąstymas apie Dievo gerumą ir savo gyvenimo įvertinimas per sakramentą, o ne dėmesio sutelkimas vien tik į nesėkmes ir ydas, man padeda pasitikėti Juo.
Išaukštinkite savo pašaukimą
Pašaukimus gauname ne veltui, net jei iš pradžių nežinome priežasties.
Kartą savo jaunų vienišų suaugusiųjų apylinkėje buvau pašaukta į Paramos bendrijos prezidentūrą. Iš pradžių džiaugiausi. Bet po kelių mėnesių praradau ūpą. Negalėjau įžvelgti dvasinio augimo tų, kuriems bandžiau tarnauti. Atrodė, kad žlunga mano pastangos susitikti ir susidraugauti.
Vieną sekmadienį pasijutau, lyg man trūktų dvasinių dovanų, kurios padeda žmonėms gerai tarnauti. Tą dieną sakramento metu meldžiau, kad pajusčiau užtikrintumą, jog esu gabi šiam pašaukimui. Pajutau įkvėpimą paprašyti kunigystės palaiminimo.
Susitikau su savo vyskupu ir, jam uždėjus rankas ant galvos, vienas iš pirmųjų dalykų, kurį jis man pasakė, buvo „Dangiškasis Tėvas vertina gerumą, kurį rodai kitiems“.
Dvasia užliejo mane, ir aš jaučiau patikinimą, kad Viešpats patenkintas mano pastangomis. Pajutau, kad turėjau dalį dovanų, kurių reikia tarnaujant su meile. Bėda buvo ta, kad matavau savo nesėkmes, o ne sėkmes.
Jūsų pašaukimai yra puikios galimybės atrasti ir panaudoti dvasines dovanas.
Galite pradėti dabar
Mums nereikia laukti, kol pradėsime atskleisti savyje gėrį.
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, buvęs antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė:
„Kartais mes nusiviliame, nes nesame „-esni“ – dvasiškesni, gerbtinesni, protingesni, sveikesni, turtingesni, draugiškesni ar pajėgesni. […]
Iš savo gyvenimiškos patirties žinau, kad mums nereikia būti „-esniems“, jei norime pradėti tapti tokiu žmogumi, kokiu Dievas norėtų, kad taptume.“5
Galime pradėti nuo maldos. Pasakykite Dangiškajam Tėvui, ką manote dabar ir ką norėtumėte manyti apie save. Konkrečiai paprašykite įžvalgumo dovanos, kad padėtumėte pamatyti savo prigimtinį gėrį. Kai kurios mieliausios mano gyvenimo akimirkos buvo tokių maldų rezultatas. Tikiu, kad Dangiškasis Tėvas trokšta padėti mums pamatyti viską, ką Pats mato.
Mums, kaip Dievo vaikams, yra lemtas didingumas (žr. Doktrinos ir Sandorų 78:17). Per įžvalgos dovaną mes galime tai sužinoti patys.