Tarnystės principai
Kad tarnystė būtų prasminga
Jei abejojate savo atliekamos tarnystės prasmingumu, apsvarstykite šias idėjas.
Lengva sudvejoti, ar mūsų tarnystė ką nors keičia, ypač kai patys susiduriame su sunkumais.
Kai dar gyvenau ne neįgaliojo vežimėlyje, man labai patiko matyti Paramos bendrijoje dalijamą lentelę. Dažnai registruodavausi tarnystei. Taip parodydavau savo ryžtą „nešti vienam kito naštas“ (Mozijo 18:8).
Tačiau vėliau nebegalėjau registruotis, ir tai nebuvo lentelės kaltė. Tiesą sakant, negalėjau parašyti savo vardo ir pavardės. Dėl savo negalios net negalėjau nulaikyti tos lentelės. Niekas nebesitikėjo, kad joje pasirašysiu. Bet kaip aš to norėjau! Tarnystė mus apgaubia Dievo meile ir sujungia su kitais. Man pačiai labai reikėjo pajusti tą ryšį.
Kadangi manimi turėjo rūpintis kiti žmonės, mano tarnystė neatrodė verta pastangų, kurių reikėtų tiems, kurie manimi rūpinosi. Toji lentelė tapo priminimu apie tai, ko nebegaliu daryti, – bent jau tol, kol man tarnaujanti sesuo nepastebėjo mano troškimo.
Ji manęs pasiteiravo, kaip norėčiau tarnauti, o ne tik kokios pagalbos man reikia. Tada ji toje lentelėje užrašė mano vardą ir pavardę. Ji atvyko pas mane į namus ir padėjo ruošti maistą, kurį savanoriškai ruošiau kitiems. Ji niekada nemanė, kad man pačiai reikia tiek daug pagalbos, jog neturėčiau stengtis padėti kitiems. Ji mielai leido laiką su manimi.
Galiausiai supratau, kad mano pastangos buvo prasmingos. Padedama man tarnaujančios sesers, galėjau kai ką nuveikti. Nesvarbu, ar tas kai kas ką nors reiškia ar nereiškia kam nors kitam, tačiau man tai buvo svarbu. Nors tai nedavė tiesioginės naudos mano šeimai ar nepagydė mano kūno, tačiau tai padėjo išgydyti mano širdį.
Emri Pagmajer
Jutos valst., JAV
Jo padedami esate daugiau nei tinkami
Perkeltasis Sionės miestas, dail. Delas Parsonas; padidinamojo stiklo nuotrauka iš „Getty Images“
Įprasta jaustis nepakankamai pajėgiems atlikti Viešpaties darbą. Taip jautėsi ir pranašas Henochas. Viešpačiui jam įsakius šaukti žmones į atgailą, jis sunerimo: „Aš esu tik jaunuolis, ir visi žmonės manęs nekenčia; nes esu neiškalbus“ (Mozės 6:31).
Tačiau Viešpats pažadėjo, kad Jis bus su Henochu ir Jo Dvasia bus ant jo, ir „išteisinsiu visus tavo žodžius; […] taigi, – pakvietė Jis, – vaikščiok su manimi“ (Mozės 6:34).
Henochas pakluso Viešpaties įsakymams ir padarė didelę įtaką žmonėms; ir tai buvo ne dėl jo paties galios, bet dėl „kalbos, kurią Dievas jam davė, gali[os]“ (Mozės 7:13).
Principai apmąstymams
Jei abejojate savo atliekamos tarnystės prasmingumu, apsvarstykite šiuos principus:
-
Suprasdami tarnystę ir jos tikslus, galėsime tiksliau įvertinti savo pastangas.
-
Tarnystė – tai daugiau nei tik santykių stiprinimas; tai pagalba kitiems stiprinti jų ryšį su Gelbėtoju.1
-
Tarnystė – tai ne tik pavedimas, bet ir tai, kaip laikomės sudarytos sandoros tarnauti Jam rūpinantis kitais.
-
Iš anksto nėra nurodyta, kaip reikia tarnauti. Tai mus pratina prisitaikyti prie situacijos ir ieškoti įkvėpimo tarnauti taip, kaip tai darytų Gelbėtojas.
-
-
Suprasdami Dievo požiūrį į mūsų tarnystę galėsime pakeisti savo požiūrį.
-
Tarnystės Dievas nevertina nei pagal jos rezultatų įspūdingumą, nei pagal tai, ar mūsų pastangos apskritai įvertinamos (žr. Oliverio Greindžerio pavyzdį Doktrinos ir Sandorų 117:12–13).2
-
Jei mūsų norai bus geri ir tikrai stengsimės, tai mūsų tarnystė Jam bus prasminga (žr. Doktrinos ir Sandorų 4:2, 5).
-
Dievas yra pasirengęs išaukštinti net mūsų „menką ar nepastebimą tarnavimą“3 (žr. Doktrinos ir Sandorų 123:17).
-
Ką galime daryti?
Užuot nerimavę dėl to, ko, kaip manote, negalite padaryti, pamaldžiai apsvarstykite, ką galite padaryti. Tada veikite. Jei veiksite Viešpaties vardu, Jis padidins jūsų pastangas ir panaudos jas jums ir kitiems palaiminti (žr. 2 Nefio 32:9).