Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planas

• Visi esame dvasiniai Dievo vaikai. Jis sukūrė mus pagal savo atvaizdą.

• Prieš gimdami žemėje gyvenome su Dievu. Esame Jo šeimos nariai. Jis pažįsta ir myli kiekvieną iš mūsų.

• Dievas parūpino planą mūsų laimei ir pažangai šiame gyvenime ir amžinybėje.

• Ikimirtingajame gyvenime pasirinkome sekti Dievo planu. Tai reiškė atėjimą į žemę tam, kad galėtume žengti kitą žingsnį savo amžinojo vystymosi kelyje.

• Jėzus Kristus yra Dievo plano šerdis. Nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą Jis padaro mums įmanomus.

• Dievo vadovaujamas Jėzus Kristus sukūrė žemę.

• Adomas ir Ieva buvo pirmieji dvasiniai Dievo vaikai, atėję į žemę. Dievas sukūrė kūnus Adomui ir Ievai bei apgyvendino juos Edeno sode.

• Adomas ir Ieva nusižengė, buvo išvaryti iš sodo ir atskirti nuo Dievo akivaizdos. Šis įvykis vadinamas nuopuoliu.

• Po nuopuolio Adomas ir Ieva tapo mirtingi. Būdami mirtingi jie galėjo mokytis, vystytis ir turėti vaikų. Jie taip pat patyrė sielvartą, nuodėmę ir mirtį.

• Nuopuolis žmonijai buvo žingsnis į priekį. Dėl nuopuolio galėjome gimti žemėje ir vystytis pagal Dangiškojo Tėvo planą.

• Pagal Dievo planą, mums reikėjo ateiti į žemę, kad gautume fizinius kūnus, mokytumės ir augtume.

• Žemėje mokomės gyventi tikėjimu. Tačiau Dangiškasis Tėvas nepaliko mūsų vienų! Jis parūpino daugelį dovanų ir vedlių, kad padėtų mums grįžti Jo akivaizdon.

• Visi mes nusidedame ir visi mirsime. Kadangi mus myli, Dievas siuntė savo Sūnų, Jėzų Kristų, į žemę, kad išpirktų mus iš nuodėmės ir mirties.

• Dėl apmokančiosios Jėzaus aukos galime gauti atleidimą ir būti apvalyti nuo nuodėmių. Kai atgailaujame, mūsų širdis gali būti pakeista. Dėl to mums tampa įmanoma grįžti Dievo akivaizdon ir įgyti džiaugsmo pilnatvę.

• Dėl Jėzaus prisikėlimo po mirties visi būsime prikelti. Tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus dvasia ir kūnas vėl susijungs ir visi gyvensime amžinai turėdami tobulą, prikeltą kūną.

• Jėzus Kristus siūlo paguodą, viltį ir išgijimą. Jo apmokančioji auka yra didžiausia meilės išraiška. Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

• Kai mūsų fizinis kūnas miršta, mūsų dvasia toliau gyvena dvasių pasaulyje. Tai laikina mokymosi ir pasiruošimo būsena prieš prikėlimą.

• Dvasių pasaulyje mokoma Jėzaus Kristaus evangelijos, ir mes galime toliau augti ir tobulėti.

• Po laiko, kurį praleisime dvasių pasaulyje, tolesnis žingsnis mūsų amžinojoje kelionėje yra prikėlimas.

• Prikėlimas – tai pakartotinis mūsų dvasios ir kūno sujungimas. Visi būsime prikelti ir turėsime tobulą fizinį kūną. Gyvensime amžinai. Tai tapo įmanoma dėl Gelbėtojo Apmokėjimo ir prisikėlimo.

• Kai būsime prikelti, Jėzus Kristus bus mūsų teisėjas. Su labai negausiomis išimtimis, visi Dievo vaikai gaus vietą šlovės karalystėje.

• Nors visi būsime prikelti, ne visi gausime tokią pačią amžinąją šlovę. Jėzus teis mus pagal mūsų tikėjimą, darbus ir atgailą mirtingajame gyvenime ir dvasių pasaulyje. Galime grįžti gyventi Dievo akivaizdoje, jei esame ištikimi.

Dievas yra mūsų dvasių Tėvas. Esame Jo vaikai, sukurti pagal Jo atvaizdą, tiesiogine šių žodžių prasme. Kiekvienas mūsų, kaip Dievo vaikas, turime dievišką prigimtį. Šis žinojimas gali padėti sunkiais laikais ir įkvėpti mus tapti geriausiais, kokiais galime būti.

Kaip dvasiniai Dievo vaikai gyvenome su Juo prieš gimdami žemėje. Esame Jo šeimos nariai.

Paveikslėlis

Prezidentas M. Raselas Balardas

„Dabar ir per amžius visi turime vieną svarbų tapatybės bruožą, kurio niekada neturėtume išleisti iš akių ir už kurį turėtume būti dėkingi, – tai, kad esate ir visados buvote Dievo sūnus ar dukra su dvasinėmis šaknimis amžinybėje.

Šios tiesos supratimas – tikras jos supratimas ir priėmimas – keičia gyvenimą. Tai suteikia jums nepaprastą tapatybę, kurios iš jūsų niekas niekada negalės atimti. Bet dar daugiau – tai turėtų suteikti jums didžiulį savo vertės jausmą ir suvokimą, kad jūsų vertė begalinė. Galiausiai tai jums suteikia dievišką, kilnų gyvenimo tikslą, kurio verta siekti“ (M. Russell Ballard, “Children of Heavenly Father” [Brigham Young University devotional, Mar. 3, 2020], 2, speeches.byu.edu).

Mūsų Dangiškasis Tėvas mus myli ir trokšta, kad taptume kaip Jis. Jis yra išaukštinta esybė su pašlovintu fiziniu kūnu.

Ikimirtingajame gyvenime sužinojome, kad Dievas turi planą, kaip mums tapti tokiems kaip Jis. Viena Jo plano dalis yra ta, kad turime palikti dangiškuosius namus ir ateiti į žemę gauti fizinio kūno. Mums taip pat reikės įgyti patirties ir išsiugdyti tikėjimą tada, kai nebūsime Dievo akivaizdoje. Mes neatsiminsime, kad gyvenome su Dievu. Tačiau Jis parūpins tai, ko mums reikia, kad galėtume grįžti gyventi su Juo.

Valios laisvė, arba gebėjimas rinktis, yra būtina Dievo mums sukurto plano dalis. Ikimirtingajame gyvenime visi pasirinkome sekti Dievo planu ir ateiti į žemę, kad galėtume žengti tolesnį žingsnį savo amžinojo vystymosi kelyje. Supratome, kad būdami čia turėsime daug naujų progų augti ir patirti džiaugsmą. Taip pat supratome, kad susidursime su pasipriešinimu. Patirsime pagundas, išmėginimus, sielvartą ir mirtį.

Pasirinkdami ateiti į žemę pasitikėjome Dievo meile ir pagalba. Pasitikėjome Jo planu, skirtu mums išgelbėti.

Jėzus Kristus yra Dievo plano šerdis. Prieš ateidami į žemę žinojome, kad Dievo akivaizdon negalėsime grįžti savo jėgomis. Dangiškasis Tėvas pasirinko Jėzų Kristų, savo pirmagimį Sūnų, kad padarytų mums grįžimą pas Jį ir amžinąjį gyvenimą įmanomus.

Jėzus geranoriškai sutiko. Jis sutiko ateiti į žemę ir išpirkti mus per apmokančiąją auką. Jo Apmokėjimas ir Prisikėlimas sudarytų sąlygas, kad Dievo tikslai mums būtų įvykdyti.

Adomas ir Ieva buvo pirmieji į žemę atėję dvasiniai Dangiškojo Tėvo vaikai. Dievas pagal savo atvaizdą sukūrė fizinius kūnus Adomui ir Ievai bei apgyvendino juos Edeno sode. Sode jie buvo nekalti, ir Dievas juos aprūpino.

Adomui ir Ievai būnant sode, Dievas jiems liepė nevalgyti gero ir blogo pažinimo medžio vaisiaus. Jeigu paklustų šiam įsakymui, jie galėtų pasilikti sode. Tačiau jie negalėtų vystytis mokydamiesi iš mirtingojo gyvenimo priešybių ir sunkumų. Jie negalėtų pažinti džiaugsmo, nes negalėtų patirti sielvarto ir skausmo.

Šėtonas gundė Adomą ir Ievą valgyti uždraustojo vaisiaus, ir jie pasirinko tai padaryti. Dėl šio pasirinkimo jie buvo išvaryti iš sodo ir atskirti nuo Dievo akivaizdos. Šis įvykis vadinamas nuopuoliu.

Po nuopuolio Adomas ir Ieva tapo mirtingi. Kadangi jau nebuvo nekaltumo būsenos, jie suprato ir patyrė, kas gera ir kas bloga. Jie galėjo veikti savo nuožiūra ir rinktis tarp gera ir bloga. Dėl to, kad susidūrė su priešybėmis ir iššūkiais, Adomas ir Ieva galėjo mokytis ir vystytis. Dėl to, kad patyrė sielvartą, jie galėjo patirti ir džiaugsmą. (Žr. 2 Nefio 2:22–25.)

Nors patyrė sunkumų, Adomas ir Ieva manė, kad būti mirtingu žmogumi yra didelė palaima. Viena palaima buvo ta, kad jie galėjo turėti vaikų. Tai suteikė galimybę kitiems dvasiniams Dievo vaikams ateiti į žemę ir gauti fizinį kūną.

Adomas ir Ieva džiūgavo dėl nuopuolio padarinių. Ieva sakė: „Jei ne mūsų prasižengimas, mes niekada nebūtume turėję [vaikų], ir niekada nebūtume pažinę gera ir bloga, ir mūsų išpirkimo džiaugsmo, ir amžinojo gyvenimo, kurį Dievas duoda visiems paklusniesiems“ (Mozės 5:11; taip pat žr. 10-ą eilutę).

Paveikslėlis

berniukas šypsosi

Fizinio kūno įgijimas

Vienas atėjimo į žemę tikslų yra įgyti fizinį kūną, kuriame gali gyventi mūsų dvasia. Mūsų kūnai yra šventi, stebuklingi Dievo kūriniai. Su fiziniu kūnu galime daug ką atlikti, patirti ir daug ko išmokti, ko negalėtų mūsų dvasia. Galime vystytis taip, kaip negalėtume būdami dvasios.

Kadangi mūsų kūnai mirtingi, patiriame skausmą, ligas ir kitus išmėginimus. Tokios patirtys gali padėti mums mokytis kantrybės, užuojautos ir kitų dieviškų savybių. Tai, ką patiriame, gali būti kelio į džiaugsmą dalis. Būtent pasirinkdami elgtis teisiai, kai tai daryti sunku, įgyjame tokias charakterio savybes kaip viltis ir tikroji meilė.

Kitas mirtingojo gyvenimo tikslas yra išmokti išmintingai naudotis valios laisve: rinktis tai, kas teisu. Išmokti išmintingai naudotis valios laisve yra būtina, norint tapti tokiems kaip Dievas.

Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus moko mus, kas teisu, ir duoda įsakymus, kad vestų mus į laimę. Šėtonas gundo mus elgtis neteisiai ir nori, kad būtume tokie pat nelaimingi kaip jis. Susiduriame su priešprieša tarp gera ir bloga, kas yra būtina mokantis naudotis valios laisve (žr. 2 Nefio 2:11).

Paklusdami Dievui augame ir gauname Jo pažadėtas palaimas. Nepaklusdami toliname save nuo Jo ir patiriame nuodėmės pasekmes. Nors kartais atrodo kitaip, tačiau nuodėmė galiausiai nuveda į nelaimingumą. Dažnai paklusnumo palaimų ir nuodėmės pasekmių nepamatome iš karto ar išoriškai. Bet jos tikrai ateina, nes Dievas teisingas.

Net iš visų jėgų stengdamiesi elgtis dorai, visi nusidedame ir stokojame Dievo šlovės (žr. Romiečiams 3:23). Tai žinodamas Dangiškasis Tėvas mums paruošė būdą atgailauti, kad galėtume sugrįžti pas Jį.

Atgaila į gyvenimą atneša mūsų Išpirkėjo, Jėzaus Kristaus, galią (žr. Helamano 5:11). Kai atgailaujame, esame apvalomi nuo nuodėmės per apmokančiąją Jėzaus Kristaus auką ir Šventosios Dvasios dovaną (žr. 3 Nefio 27:16–20). Per atgailą patiriame džiaugsmą. Kelias atgal pas Dangiškąjį Tėvą mums yra atviras, nes Jis gailestingas. (Žr. „Atgaila“ 3-ioje pamokoje.)

Dar vienas šio gyvenimo tikslas yra įgyti patirties, kurios galime įgyti tik atsiskyrę nuo Dangiškojo Tėvo. Kadangi Jo nematome, turime mokytis gyventi tikėjimu (žr. 2 Korintiečiams 5:6–7).

Dievas nepaliko mūsų vienišų šioje kelionėje. Jis parūpino Šventąją Dvasią, kad mus vestų, stiprintų ir šventintų. Jis taip pat davė Raštus, pranašus, maldą ir Jėzaus Kristaus evangeliją.

Visos mirtingojo gyvenimo patirtys – džiaugsmai ir sielvartai, sėkmės ir pralaimėjimai – gali padėti mums augti ir ruoštis sugrįžti pas Dievą.

Paveikslėlis

Nukryžiavimas, aut. Haris Andersonas

Jėzus Kristus nugalėjo mirtį dėl visų

Jėzui Kristui mirus ant kryžiaus, Jo dvasia atsiskyrė nuo kūno. Trečią dieną Jo dvasia ir kūnas susijungė, kad daugiau niekada neatsiskirtų. Jis pasirodė daugybei žmonių, rodydamas jiems savo nemirtingą kūną iš mėsos ir kaulų. Šitas dvasios ir kūno sujungimas vadinamas prikėlimu.

Kadangi esame mirtingi, kiekvienas iš mūsų mirs. Tačiau dėl to, kad Jėzus nugalėjo mirtį, kiekvienas žemėje gimęs žmogus bus prikeltas. Prikėlimas yra visuotinė dieviška dovana, suteikiama dėl Gelbėtojo gailestingumo ir išperkančiosios malonės. Kiekvieno žmogaus dvasia ir kūnas bus sujungti ir visi gyvensime amžinai turėdami tobulą, prikeltą kūną. Jei nebūtų Jėzaus Kristaus, mirtis sunaikintų visas mūsų ateities gyvenimo su Dangiškuoju Tėvu viltis (žr. 2 Nefio 9:8–12).

Kad suprastume viltį, kurią galime įgyti per Kristų, turime suprasti teisingumo įstatymą. Tai nesikeičiantis įstatymas, atnešantis veiksmų pasekmes. Klusnumas Dievui atneša teigiamas pasekmes, o neklusnumas – neigiamas. (Žr. Almos 42:14–18.) Nusidėję tampame dvasiškai nešvarūs, o „niekas nešvarus negali gyventi Dievo akivaizdoje“ (žr. 3 Nefio 27:19).

Paveikslėlis

Jėzus meldžiasi Getsemanėje, aut. Haris Andersonas

Atnašaudamas apmokančiąją auką Jėzus Kristus stojo į mūsų vietą, iškentėjo ir atliko bausmę už mūsų nuodėmes (žr. 3 Nefio 27:16–20). Dievo planas suteikė Jėzui Kristui galią mus užtarti – atsistoti tarp mūsų ir teisingumo (žr. Mozijo 15:9). Dėl apmokančiosios aukos Jėzus gali pasinaudoti savo teise į gailestingumą mums, kai mes panaudojame tikėjimą atgailai (žr. Moronio 7:27; Doktrinos ir Sandorų 45:3–5). „Taip gailestingumas gali patenkinti teisingumo reikalavimus ir apglėbia [mus] saugančiomis rankomis“ (Almos 34:16).

Tik per Gelbėtojo Apmokėjimo dovaną ir savo atgailą galime sugrįžti gyventi su Dievu. Kai atgailaujame, mums atleidžiama ir esame dvasiškai apvalomi. Nuo mūsų nuimama kaltės už nuodėmes našta. Mūsų sužeista siela išgyja. Prisipildome džiaugsmo (žr. Almos 36:24).

Nors esame netobuli ir galime vėl suklupti, Jėzuje Kristuje yra daugiau malonės, meilės ir gailestingumo, nei mumyse negalėjimo, ydų ar nuodėmių. Dievas visados pasiruošęs džiaugsmingai mus apkabinti, kai atsigręžiame į Jį ir atgailaujame (žr. Luko 15:11–32). „[Niekas] negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje“ (Romiečiams 8:39).

Per savo apmokančiąją auką Jėzus Kristus paėmė ant savęs mūsų skausmus, kančias ir negalias. Dėl to Jis žino „savo kūnu, kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse“ (Almos 7:12; taip pat žr. 11-ą eilutę). Jis kviečia: „Ateikite pas mane“, o kai mes ateiname, Jis suteikia mums atilsį, viltį, stiprybę, perspektyvą ir išgydymą (Mato 11:28; taip pat žr. 29–30 eilutes).

Jei pasikliauname Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu, Jis padės mums ištverti mūsų išbandymus, ligas ir skausmą. Mes galime būti kupini džiaugsmo, ramybės ir paguodos. Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Dievo planas suteikia mums galimybę augti ir gauti amžinąjį gyvenimą. Po laiko, kurį praleisime dvasių pasaulyje, tolesnis mūsų žingsnis pažangos kelyje – prikėlimas.

Prikėlimas – tai pakartotinis mūsų kūno ir dvasios sujungimas. Visi būsime prikelti. Tai tapo įmanoma dėl Gelbėtojo Apmokėjimo ir prisikėlimo. (Žr. Almos 11:42–44.)

Kai prisikelsime, kiekvienas turėsime tobulą fizinį kūną, be skausmų ir ligų. Būsime nemirtingi ir gyvensime amžinai.

Kadangi visi būsime prikelti, visi būsime išgelbėti nuo fizinės mirties. Ši dovana suteikiama mums dėl Jėzaus Kristaus malonės.

Taip pat galime būti išgelbėti nuo pasekmių, kurių dėl mūsų nuodėmių mums reikalauja teisingumo įstatymas. Ši dovana taip pat galima dėl Jėzaus Kristaus malonės ir nuopelnų, kai atgailaujame. (Žr. Almos 42:13–15, 21–25.)

Išaukštinimas, arba amžinasis gyvenimas, – tai aukščiausia laimės ir šlovės būsena celestialinėje karalystėje. Išaukštinimas yra sąlyginė dovana. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Tos sąlygos apima tikėjimą į Viešpatį, atgailą, krikštą, Šventosios Dvasios gavimą ir išlikimą ištikimam šventyklos apeigoms ir sandoroms“ („Išgelbėjimas ir išaukštinimas“, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Išaukštinimas reiškia amžiną gyvenimą su Dievu amžinose šeimose. Jis reiškia galimybę pažinti Dievą ir Jėzų Kristų, tapti tokiems kaip Jie ir patirti tą gyvenimą, kuriuo Jie džiaugiasi.