1 Ir buvo taip, kad Jėzus, ištaręs šituos žodžius Nefiui ir tiems, kurie buvo pašaukti (dabar, tų, kurie buvo pašaukti ir gavo galią ir įgaliojimą krikštyti, buvo dvylika), štai, ištiesė ranką į minią ir šaukė jiems, sakydamas: Palaiminti esate, jeigu klausysite žodžių šitų dvylikos, kuriuos aš išsirinkau iš jūsų tarpo, kad tarnautų jums ir būtų jūsų tarnai; ir jiems aš suteikiau galią, kad jie krikštytų jus vandeniu; ir po to, kai jūs pakrikštyti vandeniu, štai, aš krikštysiu jus ugnimi ir Šventąja Dvasia; todėl palaiminti jūs, jeigu tikėsite mane ir būsite pakrikštyti po to, kai pamatėte mane ir žinote, jog aš esu.

2 Ir vėlgi, labiau palaiminti yra tie, kas patikės jūsų žodžiais dėl to, kad jūs paliudysite, jog matėte mane ir žinote, jog aš esu. Taip, palaiminti tie, kas įtikės jūsų žodžiais ir nusileis į nuolankumo gelmes ir priims krikštą, nes jie bus aplankyti ugnimi ir Šventąja Dvasia ir gaus savo nuodėmių atleidimą.

3 Taip, palaiminti vargšai dvasia, kurie ateina pas mane, nes jų yra dangaus karalystė.

4 Ir dar palaiminti visi, kurie liūdi, nes jie bus paguosti.

5 Ir palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę.

6 Ir palaiminti visi, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pripildyti Šventosios Dvasios.

7 Ir palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.

8 Ir palaiminti visi tyraširdžiai, nes jie matys Dievą.

9 Ir palaiminti visi taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.

10 Ir palaiminti visi, kurie persekiojami dėl mano vardo, nes jų yra dangaus karalystė.

11 Ir palaiminti jūs, kai žmonės jus užgaulios ir persekios, ir melagingai kalbės visokį blogį prieš jus dėl manęs;

12 nes jūs didžiai džiaugsitės ir būsite nepaprastai linksmi, nes didis bus jūsų atlygis danguje; nes taip jie persekiojo pranašus, kurie gyveno prieš jus.

13 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš duodu jums būti žemės druska; bet jeigu druska praras savo sūrumą, kuo gi žemė bus pasūdyta? Nuo tol druska niekam nebetiks, kaip tik išmesti ir sumindžioti po žmonių kojomis.

14 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: duodu jums būti šitų žmonių šviesa. Neįmanoma paslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno.

15 Štai, argi žmonės uždega žiburį ir deda jį po saiku? Ne, bet ant žibintuvo, ir jis šviečia visiems, kas yra namuose.

16 Todėl taip tešviečia jūsų šviesa šitų žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris yra danguje.

17 Nemanykite, jog aš atėjau panaikinti įstatymo ar pranašų. Aš atėjau ne panaikinti, bet įvykdyti;

18 nes iš tiesų sakau jums: nė viena raidelė, nė vienas brūkšnelis neišnyko iš įstatymo, bet manyje visa tai įvykdyta.

19 Ir štai, aš daviau jums savo Tėvo įstatymą ir įsakymus, kad jūs tikėtumėt mane ir kad atgailautumėt dėl savo nuodėmių ir ateitumėte pas mane su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia. Štai, jūs turite įsakymus prieš save, ir įstatymas įvykdytas.

20 Todėl ateikite pas mane ir būkite išgelbėti; nes iš tiesų sakau jums, kad jeigu nesilaikysite mano įsakymų, kuriuos aš dabar jums įsakiau, jūs jokiomis sąlygomis neįeisite į dangaus karalystę.

21 Jūs girdėjote, jog tų, iš senovės laikų, pasakyta, ir tai yra taip pat užrašyta priešais jus: Nežudysi, o kas nužudys, tam gresia Dievo teismas;

22 bet aš sakau jums: kas tik pyksta ant savo brolio, tam gresia Jo teismas. Ir kas tik pasakys savo broliui: Pusgalvi!, – tam gresia taryba; ir kas tik pasakys: Tu beprotis, – tam gresia pragaro ugnis.

23 Todėl, jeigu ateisi pas mane, ar panorėsi ateiti pas mane, ir prisiminsi, kad tavo brolis šį tą turi prieš tave –

24 keliauk pas savo brolį ir pirma susitaikyk su savo broliu, o tada ateik pas mane, visa širdimi, ir aš tave priimsiu.

25 Greitai susitark su savo priešininku, kol dar esi su juo kelyje, kad kartais jis nelaimėtų prieš tave ir nebūtum įmestas į kalėjimą.

26 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jokiu būdu neišeisi iš ten, kol nebūsi sumokėjęs iki paskutinio senino. O būdamas kalėjime argi galėsi sumokėti bent vieną seniną? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau, ne.

27 Štai tų, iš senovės laikų, parašyta: Nesvetimausi;

28 bet aš tau sakau, kad kiekvienas, kuris žiūri į moterį kad jos geistų, jau svetimavo savo širdimi.

29 Štai, aš duodu jums įsakymą, kad neleistumėte nė vienam iš šitų dalykų įeiti į savo širdį;

30 nes geriau, kad atsisakytumėte šitų dalykų, tuo paimdami savo kryžių, negu kad būtumėte įmesti į pragarą.

31 Buvo parašyta, kad kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, duotų jai skyrybų raštą.

32 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, išskyrus ištvirkavimo atvejį, skatina ją svetimauti; ir kuris atleistąją veda, svetimauja.

33 Ir vėl parašyta: Neprisieksi kreivai, bet ištesėsi Viešpačiui savo priesaikas.

34 Bet iš tiesų, iš tiesų aš sakau jums: išvis neprisiekinėkite; nei dangumi, nes jis – Dievo sostas;

35 nei žeme, nes ji – jo pakojis.

36 Neprisiekinėk nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti juodo ar balto.

37 Bet jūsų kalba tebūna: Taip, jei taip; Ne, jei ne; nes kas tik sakoma daugiau negu tai, yra iš pikto.

38 Ir štai, parašyta: Akis už akį ir dantis už dantį;

39 bet aš sakau jums, kad nesipriešinsite piktam, bet jei kas tau smogs per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.

40 Ir jei kas kaltins tave teisme ir atims tavo marškinius, atiduok jam ir savo apsiaustą.

41 Ir jei kas vers tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.

42 Duok tam, kuris tavęs prašo, ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.

43 Ir štai taip pat parašyta, kad mylėtum savo artimą ir nekęstum savo priešo.

44 Bet štai aš sakau jums: mylėkite savo priešus, laiminkite tuos, kurie jus keikia, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, ir melskitės už tuos, kurie nesiskaitydami išnaudoja jus ir jus persekioja,

45 kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris yra danguje; nes jis savo saulę tekina piktiesiems ir geriesiems.

46 Todėl tai, kas buvo nuo senų laikų, kas buvo įstatymo valdžioje, manyje viskas įvykdyta.

47 Sena panaikinta, ir viskas tapo nauja.

48 Todėl aš noriu, kad būtumėte tobuli, kaip aš arba kaip jūsų Tėvas, kuris yra danguje, yra tobulas.