Kantrybė Taip pat žr. Ištverti; Romus, romumas Rami ištvermė; gebėjimas ištverti suspaudimą, užgauliojimą ar skriaudą, nesiskundžiant ir nekeršijant. Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai lauk jo, Ps 37:7–8. Kas lėtas pykti, tas turi daug supratimo, Pat 14:29. Savo ištverme išlaikykite savo sielas, Lk 21:19. Per ištvermę ir Raštų paguodą turime viltį, Rom 15:4. Būkime sekėjai tų, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus, Hbr 6:12–15. Kantrybė teparodo savo tobulą darbą, kad būtumėte tobuli ir subrendę, Jok 1:2–4. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę, Jok 5:11. Jie džiugiai ir kantriai pasidavė visai Viešpaties valiai, Mzj 24:15. Tu kantriai pakėlei visa tai, kadangi Viešpats buvo su tavimi, Al 38:4–5. Kantriai tęskite, kol būsite ištobulinti, DS 67:13.