1 Iš tiesų, taip sako Viešpats tau, mano tarne Džozefai: kadangi tu pasiteiravai iš mano rankos, kad sužinotum ir suprastum, kaip aš, Viešpats, išteisinau savo tarnus Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, kaip ir savo tarnus Mozę, Dovydą bei Saliamoną, dėl to principo ir doktrinos, leidusių jiems turėti daug žmonų ir sugulovių –

2 štai, aš esu Viešpats, tavo Dievas, ir atsakysiu tau šiuo klausimu.

3 Todėl paruošk savo širdį priimti ir paklusti nurodymams, kuriuos netrukus duosiu; nes visi, kuriems apreikštas šis įstatymas, privalo jam paklusti.

4 Nes štai, aš apreiškiu jums naują ir nesibaigiančią sandorą; ir jei nesilaikysite šios sandoros, jūs pasmerkti; nes nė vienas negali atmesti šią sandorą ir būti įleistas į mano šlovę.

5 Nes visi, kurie nori palaiminimo iš mano rankų, laikysis tam palaiminimui skirto įstatymo ir jo sąlygų, kaip buvo nustatyta prieš pasaulio įkūrimą.

6 O kas dėl naujos ir nesibaigiančios sandoros, tai ji buvo įsteigta mano šlovės pilnatvei; ir tas, kuris gauna jos pilnatvę, privalo laikytis ir laikysis to įstatymo, arba jis bus pasmerktas, – sako Viešpats Dievas.

7 Ir iš tiesų sakau jums, kad šio įstatymo sąlygos yra tokios: visos sandoros, sutartys, pasižadėjimai, įsipareigojimai, priesaikos, įžadai, ritualai, ryšiai, bendrystės ar lūkesčiai, kurie nėra duoti ir sudaryti ir nėra užantspauduoti pažado Šventąja Dvasia, kaip laikui, taip ir visai amžinybei, ir pačiu švenčiausiu būdu ranka to, kuris pateptas, apreiškimu ir įsakymu per mano pateptąjį, kurį paskyriau žemėje turėti šią galią (ir aš paskyriau savo tarnui Džozefui turėti šią galią paskutinėmis dienomis, ir vienu metu žemėje yra tik vienas žmogus, kuriam suteikti ši galia ir šios kunigystės raktai), neturi jokio veiksmingumo, galios ar jėgos prikėlimo iš mirusiųjų metu ir po jo; nes visos sutartys, kurios sudarytos ne šitam tikslui, žmogui mirus baigiasi.

8 Štai, mano namai yra tvarkos namai, – sako Viešpats Dievas, – o ne sumaišties namai.

9 Argi aš priimsiu atnašą, – sako Viešpats, – kuri atnašaujama ne mano vardu?

10 Arba, argi aš priimsiu iš jūsų rankų tai, ko aš nepaskyriau?

11 Ir argi aš jums paskirsiu, – sako Viešpats, – kitaip nei pagal įstatymą, – būtent taip, kaip aš ir mano Tėvas paskyrėme jums prieš pasaulio buvimą?

12 Aš esu Viešpats, tavo Dievas; ir duodu jums šį įsakymą – kad niekas neateis pas Tėvą kitaip kaip tik per mane, arba per mano žodį, kuris yra mano įstatymas, – sako Viešpats.

13 Ir viskas, kas yra pasaulyje, ar tai būtų paskirta žmonių ar sostų, ar kunigaikštysčių, ar galių, ar įžymybių, kokios jos bebūtų, kas paskirta ne mano ar ne mano žodžiu, – sako Viešpats, – bus nugriauta ir neišliks žmogui mirus, nei prikėlimo metu, nei po jo, – sako Viešpats, jūsų Dievas.

14 Nes išlieka tik tai, kas mano paskirta; o kas tik mano nepaskirta, bus sudrebinta ir sugriauta.

15 Todėl, jei pasaulyje vyras veda sau žmoną ir ją veda ne pagal mane ar mano žodį, ir sudaro su ja sandorą laikui, kol jis bus pasaulyje, ir ji sudaro sandorą su juo, jų sandora ir santuoka nebegalioja jiems mirus ir kai jie nebe pasaulyje; taigi jie nėra susaistyti jokiu įstatymu, kai jie nebe pasaulyje.

16 Todėl, kai jie nebe pasaulyje, jie nei veda, nei tekinamos, bet paskiriami dangaus angelais, kurie yra tarnai kitiems, kad tarnautų tiems, kurie verti žymiai didesnio ir pranašesnio, ir amžino šlovės svorio.

17 Nes šie angelai nesilaikė mano įstatymo; todėl jie negali turėti prieaugio, bet lieka atskiri ir vieniši, be išaukštinimo, savo išgelbėjimo būsenoje, visą amžinybę; ir nuo tol nėra dievai, bet yra Dievo angelai per amžių amžius.

18 Ir dar, iš tiesų sakau jums: jei vyras veda žmoną ir sudaro su ja sandorą laikui ir visai amžinybei, jei ta sandora yra sudaryta ne pagal mane ar mano žodį, kuris yra mano įstatymas, ir nėra užantspauduota pažado Šventąja Dvasia, per tą, kurį aš patepiau ir paskyriau į šią galią, tai ji negalioja ir neturi galios, kai jie nebe pasaulyje, kadangi mano jie nesujungti, – sako Viešpats, – nei mano žodžiu; kai jie nebe pasaulyje, ten ji negali būti priimta, kadangi ten yra paskirti angelai ir dievai, pro kuriuos jie negali praeiti; todėl jie negali paveldėti mano šlovės; nes mano namai yra tvarkos namai, – sako Viešpats Dievas.

19 Ir dar, iš tiesų sakau jums: jei vyras veda žmoną pagal mano žodį, kuris yra mano įstatymas, ir pagal naują ir nesibaigiančią sandorą, ir tai užantspauduoja jiems pažado Šventąja Dvasia tas, kuris pateptas, kuriam aš paskyriau šią galią ir šios kunigystės raktus, ir jiems pasakoma: jūs išeisite pirmojo prikėlimo metu (ir jei tai bus po pirmojo prikėlimo – tai kito prikėlimo metu) ir paveldėsite sostus, karalystes, kunigaikštystes ir galias, viešpatystes, visas aukštybes ir gilybes – tada Avinėlio gyvenimo knygoje užrašoma, kad jis neįvykdys žmogžudystės, praliedamas nekaltą kraują, – ir jeigu jie pasilieka mano sandoroje ir neįvykdo žmogžudystės, praliedami nekaltą kraują, tai bus jiems padaryta – viskas, ką mano tarnas uždėjo ant jų, laike ir visoje amžinybėje, ir turės visą galią, kai jie nebebus pasaulyje; ir jie praeis pro ten pastatytus angelus ir dievus į savo išaukštinimą ir šlovę visame, kaip buvo užantspauduota ant jų galvų; ir ši šlovė bus sėklų pilnatvė ir tąsa per amžių amžius.

20 Tada jie bus dievai, kadangi jie be pabaigos; taigi jie bus nuo amžinybės iki amžinybės, kadangi jie tęsiasi; tada jie bus virš visko, kadangi viskas jiems pajungta. Tada jie bus dievai, kadangi jie turi visą galią, ir jiems pajungti angelai.

21 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jeigu nesilaikote mano įstatymo, negalite pasiekti šios šlovės.

22 Nes ankšti yra vartai ir siauras kelias, vedantis į išaukštinimą ir gyvenimų tąsą, ir tik nedaugelis juos randa, kadangi jūs nepriimate manęs pasaulyje, nė nepažįstate.

23 Bet jei priimate mane pasaulyje, tada mane pažinsite ir gausite savo išaukštinimą; kad ir jūs būtumėte ten, kur aš.

24 Tai yra amžinieji gyvenimai – pažinti vienintelį išmintingąjį ir tikrąjį Dievą ir Jėzų Kristų, kurį jis pasiuntė. Aš tas esu. Todėl priimkite mano įstatymą.

25 Erdvūs yra vartai ir platus kelias, vedantis į mirtis; ir daug yra jais įeinančių, kadangi jie nepriima manęs, nei nepasilieka mano įstatyme.

26 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei vyras veda žmoną pagal mano žodį ir jie užantspauduojami pažado Šventąja Dvasia, pagal mano paskyrimą, ir jis arba ji nusidės ar prasižengs naujai ir nesibaigiančiai sandorai bet kuo ar bet kokiu piktžodžiavimu, ir jeigu jie neįvykdys žmogžudystės, praliedami nekaltą kraują, vis dėlto jie išeis pirmajame prikėlime ir įeis į savo išaukštinimą; bet jie bus sunaikinti pagal kūną ir bus perduoti Šėtono smūgiams iki išpirkimo dienos, – sako Viešpats Dievas.

27 Piktžodžiavimas prieš Šventąją Dvasią, kuris nebus atleistas nei pasaulyje, nei išėjus iš pasaulio, glūdi tame, kad įvykdote žmogžudystę, tuo praliedami nekaltą kraują ir pritardami mano mirčiai po to, kai priėmėte mano naują ir nesibaigiančią sandorą, – sako Viešpats Dievas; ir tas, kuris nesilaiko šio įstatymo, jokiu būdu negali įeiti į mano šlovę, bet bus pasmerktas, – sako Viešpats.

28 Aš esu Viešpats tavo Dievas, ir duosiu tau savo šventosios kunigystės įstatymą, kaip aš ir mano Tėvas paskyrėme prieš pasaulio buvimą.

29 Abraomas viską, ką tik jis gavo, gavo apreiškimu ir įsakymu, mano žodžiu, – sako Viešpats, – ir įžengė į savo išaukštinimą ir sėdi savo soste.

30 Abraomas gavo pažadus dėl savo sėklos ir savo strėnų vaisių – iš kurio strėnų esi tu, būtent mano tarnas Džozefas – kurie turėjo tęstis tol, kol jie yra pasaulyje; ir, kalbant apie Abraomą ir jo sėklą, būdami nebe pasaulyje jie turi tęstis; tiek pasaulyje, tiek ir nebe pasaulyje jie turi tęstis tokie pat nesuskaičiuojami kaip žvaigždės; arba lygiai taip nesuskaičiuojami, kaip nesuskaičiuojamos pajūrio smiltys.

31 Šis pažadas taip pat priklauso ir jums, kadangi esate iš Abraomo, o pažadas duotas Abraomui; ir pagal šį įstatymą tęsiasi mano Tėvo darbai, kuriais jis šlovina save.

32 Todėl eikite ir darykite Abraomo darbus; priimkite mano įstatymą ir būsite išgelbėti.

33 Bet jei nepriimate mano įstatymo, jūs negalite gauti mano Tėvo pažado, kurį jis davė Abraomui.

34 Dievas įsakė Abraomui, ir Sara davė Hagarą žmona Abraomui. Ir kodėl gi ji tai padarė? Todėl, kad tai buvo įstatymas; ir iš Hagaros kilo daug žmonių. Taigi tai, šalia kitų dalykų, buvo pažadų įvykdymas.

35 Ar Abraomas dėl to buvo smerkiamas? Iš tiesų sakau jums: ne; nes aš, Viešpats, įsakiau tai.

36 Abraomui buvo įsakyta atnašauti savo sūnų Izaoką; nors buvo parašyta: Nežudysi. Tačiau Abraomas neatsisakė, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.

37 Abraomas gavo suguloves, ir jos pagimdė jam vaikus; ir tai jam buvo įskaityta teisumu, nes jos buvo duotos jam, ir jis išliko mano įstatyme; taip pat ir Izaokas bei Jokūbas nepadarė nieko kito, kaip tik tai, kas jiems buvo įsakyta; ir kadangi jie nepadarė nieko kito kaip tik tai, kas jiems buvo įsakyta, jie įžengė į savo išaukštinimą, pagal pažadus, ir sėdi sostuose, ir yra ne angelai, bet dievai.

38 Dovydas taip pat gavo daug žmonų ir sugulovių, ir taip pat mano tarnai Saliamonas ir Mozė, kaip ir daugelis kitų mano tarnų nuo sukūrimo pradžios iki šio laiko; ir niekuo jie nenusidėjo, išskyrus tai, ką jie gavo ne iš manęs.

39 Dovydo žmonas ir suguloves jam daviau aš, ranka savo tarno Natano ir kitų pranašų, turinčių šios galios raktus; ir nė viename iš šių dalykų jis nenusidėjo prieš mane, išskyrus Urijo ir jo žmonos atvejį; ir todėl jis nupuolė nuo savo išaukštinimo ir gavo savąją dalį; ir jis nepaveldės jų, išėjęs iš šio pasaulio, nes aš atidaviau jas kitam, – sako Viešpats.

40 Aš esu Viešpats tavo Dievas, ir aš daviau tau, mano tarne Džozefai, pavedimą ir viską atstatau. Prašyk, ko nori, ir tau bus duota pagal mano žodį.

41 Ir kadangi tu paklausei dėl svetimavimo, iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei vyras gauna žmoną pagal naują ir nesibaigiančią sandorą, ir jeigu ji būtų su kitu vyru, ir jo aš jai nepaskyriau šventu patepimu, ji svetimavo ir bus sunaikinta.

42 Jeigu ji nėra naujoje ir nesibaigiančioje sandoroje, ir ji būtų su kitu vyru, ji svetimavo.

43 Ir jeigu jos vyras būtų su kita moterimi, ir jis yra davęs įžadą, jis sulaužė savo įžadą ir svetimavo.

44 Ir jeigu ji nesvetimavo, bet yra nekalta ir nesulaužė savo įžado ir ji tai žino, ir aš tai apreikšiu tau, mano tarne Džozefai, tada tu turėsi galią, mano šventos kunigystės galia paimti ją ir atiduoti tam, kuris nesvetimavo, bet buvo ištikimas; nes jis bus paskirtas valdyti daugelį.

45 Nes aš suteikiau tau kunigystės raktus ir galią, kuriais aš tinkamu metu viską atstatau ir viską jums atskleidžiu.

46 Ir iš tiesų, iš tiesų sakau tau: ką tik užantspauduosi žemėje, bus užantspauduota danguje; ir ką tik suriši žemėje, mano vardu ir mano žodžiu, – sako Viešpats, – tai bus amžinai surišta danguose; ir kam tik atleisi nuodėmes žemėje, bus amžinai atleistos danguose; ir kam tik sulaikysi nuodėmes žemėje, bus sulaikytos danguje.

47 Ir dar, iš tiesų sakau: ką tik tu palaiminsi, aš palaiminsiu, ir ką tik tu prakeiksi, aš prakeiksiu, – sako Viešpats; nes aš, Viešpats, esu tavo Dievas.

48 Ir dar, iš tiesų sakau tau, mano tarne Džozefai, kad ką tik tu duosi žemėje ir kam tik tu duosi ką nors žemėje, mano žodžiu ir pagal mano įstatymą, tai bus aplankyta palaiminimais ir galia, o ne prakeiksmais, – sako Viešpats, – ir bus be pasmerkimo žemėje ir danguje.

49 Nes aš esu Viešpats, tavo Dievas ir būsiu su tavimi net iki pasaulio pabaigos ir per visą amžinybę; nes iš tiesų aš užantspauduoju tau tavo išaukštinimą ir paruošiu tau sostą savo Tėvo karalystėje su tavo tėvu Abraomu.

50 Štai, aš pamačiau tavo aukas ir atleisiu visas tavo nuodėmes; aš pamačiau tavo aukas paklustant tam, ką tau įsakiau. Todėl eik, ir aš paruošiu kelią tau išsigelbėti, kaip aš priėmiau Abraomo atnašą, kai jis aukojo savo sūnų Izaoką.

51 Iš tiesų sakau tau: aš duodu įsakymą savo tarnaitei Emai Smit, tavo žmonai, kurią daviau tau, kad ji susilaikytų ir nepriimtų to, ką tau įsakiau jai pasiūlyti; nes aš tai padariau, – sako Viešpats, – kad visus jus išbandyčiau, kaip aš padariau Abraomui, ir kad pareikalaučiau atnašos iš jūsų rankos per sandorą ir auką.

52 Ir tegul mano tarnaitė Ema Smit priima visas tas, kurios duotos mano tarnui Džozefui ir kurios yra doros ir tyros priešais mane; ir tos, kurios nėra tyros, ir pasakė, kad jos tyros, bus sunaikintos, – sako Viešpats Dievas.

53 Nes aš esu Viešpats, tavo Dievas, ir jūs paklusite mano balsui; ir aš duodu savo tarnui Džozefui valdyti daugelį dalykų; nes mažame jis buvo ištikimas, ir nuo šiol aš jį stiprinsiu.

54 Ir aš įsakau savo tarnaitei Emai Smit pasilikti ir glaustis prie mano tarno Džozefo ir prie nieko daugiau. Bet jeigu ji nesilaikys šito įsakymo, ji bus sunaikinta, – sako Viešpats; nes aš esu Viešpats, tavo Dievas ir sunaikinsiu ją, jeigu ji nepasiliks mano įstatyme.

55 Bet jeigu ji nesilaikys šio įsakymo, tada mano tarnas Džozefas darys dėl jos viską, būtent kaip jis pasakė; ir aš palaiminsiu jį ir padauginsiu jį, ir duosiu jam šimteriopai šitame pasaulyje tėvų ir motinų, brolių ir seserų, namų ir žemių, žmonų ir vaikų, ir amžinųjų gyvenimų karūnas amžinuosiuose pasauliuose.

56 Ir dar, iš tiesų sakau: tegul mano tarnaitė atleidžia mano tarnui Džozefui jo nusižengimus; ir tada jai bus atleisti jos nusižengimai, kuriais ji nusižengė prieš mane; ir aš, Viešpats, tavo Dievas, palaiminsiu ją ir padauginsiu ją, ir padarysiu, kad jos širdis džiūgaus.

57 Ir dar, aš sakau: tegul mano tarnas Džozefas nepaleidžia iš rankų savo turto, kad priešas neateitų ir nesunaikintų jo; nes Šėtonas siekia sunaikinti; nes aš esu Viešpats, jūsų Dievas, ir jis yra mano tarnas; ir štai, aš esu su juo, kaip aš buvau su Abraomu, tavo tėvu, netgi jo išaukštinimui ir šlovei.

58 Dabar, kas dėl kunigystės įstatymo, tai yra daug su tuo susijusių dalykų.

59 Iš tiesų, jei vyras būtų pašauktas mano Tėvo, kaip kad buvo Aaronas, mano paties balsu ir mane siuntusiojo balsu, ir aš apdovanočiau jį šios kunigystės galios raktais, tai jeigu jis ką nors darys mano vardu ir pagal mano įstatymą bei mano žodžiu, jis nepadarys nuodėmės, ir aš jį išteisinsiu.

60 Todėl tegul niekas neužsipuola mano tarno Džozefo; nes aš jį išteisinsiu; nes jis atliks auką, kurios aš reikalauju iš jo rankų už jo prasižengimus, – sako Viešpats, jūsų Dievas.

61 Ir dar, kas dėl kunigystės įstatymo, – jei kuris vyras veda mergelę ir nori vesti kitą, ir pirmoji duoda savo sutikimą, ir jeigu jis veda kitą, ir jos yra mergelės ir nėra pasižadėjusios jokiam kitam vyrui, tada jis išteisintas; jis negali svetimauti, nes jos duotos jam; nes jis negali svetimauti su tuo, kas priklauso jam ir niekam kitam.

62 Ir jei pagal šį įstatymą jam duota dešimt mergelių, jis negali svetimauti, nes jos priklauso jam, ir jos duotos jam; todėl jis išteisintas.

63 Bet jei viena ar kita iš dešimties mergelių, po to, kai ji ištekėjo, buvo su kitu vyru, ji svetimavo ir bus sunaikinta; nes jos duotos jam, kad daugintųsi ir pripildytų žemę pagal mano įsakymą ir kad išpildytų pažadą, duotą mano Tėvo prieš pasaulio įkūrimą, ir kad jos būtų išaukštintos amžinuosiuose pasauliuose, idant gimdytų žmonių sielas, nes tuo pratęsiamas mano Tėvo darbas, idant jis būtų pašlovintas.

64 Ir dar, iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kuris vyras, turintis šios galios raktus, turi žmoną ir moko ją mano kunigystės įstatymo, susijusio su šiais dalykais, ji tikės ir tarnaus jam, arba ji bus sunaikinta, – sako Viešpats, jūsų Dievas; nes aš ją sunaikinsiu; nes aš išaukštinsiu savo vardą per visus tuos, kurie priima ir pasilieka mano įstatyme.

65 Todėl jeigu ji nepriima šio įstatymo, aš laikysiu teisinga, kad jis priimtų viską, ką tik aš Viešpats jo Dievas duosiu jam, kadangi ji nepatikėjo ir netarnavo jam pagal mano žodį; ir ji tuomet tampa prasižengėle; ir jis yra laisvas nuo Saros, kuri tarnavo Abraomui pagal įstatymą, kai aš įsakiau Abraomui paimti žmona Hagarą, įstatymo.

66 Ir dabar, kas dėl šio įstatymo, iš tiesų, iš tiesų sakau tau, kad vėliau tau apreikšiu daugiau; taigi tegul šiam kartui pakaks. Štai, aš esu Alfa ir Omega. Amen.