Aaronas, Mozės brolis Taip pat žr. Aarono kunigystė; Mozė Senajame Testamente – Amramo ir Jochebedos iš Levio genties sūnus (Iš 6:16–20), Mozės vyresnysis brolis (Iš 7:7). Jam Viešpats pavedė padėti Mozei išvesti Izraelio vaikus iš Egipto ir kalbėti už jį, Iš 4:10–16, 27–31; 5:1–12:51. Ant Sinajaus kalno Mozė gavo nurodymus apie Aarono ir jo keturių sūnų paskyrimą Aarono kunigystėn, Iš 28:1–4. Žmonių prašomas padarė aukso veršį, Iš 32:1–6, 21, 24, 35. Mirė ant Horo kalno, būdamas 123 metų amžiaus, Sk 20:22–29 (Sk 33:38–39). Viešpats taip pat patvirtino kunigystę Aaronui ir jo sėklai, DS 84:18, 26–27, 30. Tie, kurie išaukština kunigystės pašaukimus, tampa Mozės ir Aarono sūnumis, DS 84:33–34. Viešpats išteisins teisius veiksmus tų, kuriuos pašaukė Tėvas, kaip kad Aaroną, DS 132:59.