1 Klausykitės balso Jėzaus Kristaus, savo Išpirkėjo, didžiojo Aš Esu, kurio gailestingumo ranka apmokėjo jūsų nuodėmes,

2 kuris surinks savo žmones, kaip višta surenka viščiukus po savo sparnais, būtent visus, kurie įsiklausys į mano balsą ir nusižemins prieš mane, ir šauksis manęs karštoje maldoje.

3 Štai, iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad šiuo metu jūsų nuodėmės yra jums atleistos, todėl jūs gaunate šiuos dalykus; bet atminkite daugiau nebenusidėti, kad jūsų neapniktų pavojai.

4 Iš tiesų sakau jums, jog esate išrinkti iš pasaulio, kad džiaugsmingai skelbtumėte mano evangeliją lyg trimito balsu.

5 Pakylėkite savo širdis ir džiūgaukite, nes aš esu tarp jūsų ir esu jūsų užtarėjas pas Tėvą; ir tokia jo gera valia – atiduoti jums karalystę.

6 Ir kaip parašyta: ko tik prašysite tikėdami, vieningai melsdami pagal mano įsakymą, jūs gausite.

7 Ir jūs pašaukti įvykdyti mano išrinktųjų surinkimą; nes mano išrinktieji girdi mano balsą ir neužkietina savo širdžių;

8 todėl įsakas išėjo nuo Tėvo, kad jie būtų surinkti į vieną vietą ant šios žemės veido, kad paruoštų savo širdis ir visokeriopai pasiruoštų dienai, kai suspaudimas ir išnaikinimas bus pasiųstas nelabiesiems.

9 Nes valanda arti ir diena netrukus ateis, kai žemė bus pribrendusi; ir visi išdidieji ir kurie elgiasi nedorai bus kaip ražiena; ir aš juos sudeginsiu, – sako Pulkų Viešpats, – taigi nelabumo nebebus žemėje;

10 nes valanda jau arti, ir tai, apie ką kalbėjo mano apaštalai, turi būti įvykdyta; nes, kaip jie kalbėjo, taip ir įvyks;

11 nes aš apreikšiu save iš dangaus su galia ir didžia šlove, su visais jo pulkais ir gyvensiu teisume su žmonėmis žemėje tūkstantį metų, o nelabieji neišstovės.

12 Ir dar, iš tiesų, iš tiesų sakau jums, ir tai išėjo tvirtu įsaku, Tėvo valia, kad mano apaštalai, Dvylika, kurie buvo su manimi per mano tarnystę Jeruzalėje, stovės mano dešinėje mano atėjimo ugnies stulpe dieną, aprengti teisumo rūbais, su karūnomis ant galvų, šlovėje kaip ir aš, kad teistų visus Izraelio namus, būtent visus tuos, kurie pamilo mane ir laikėsi mano įsakymų, ir nieką kitą.

13 Nes trimitas skardės ir ilgai, ir garsiai, lygiai kaip ant Sinajaus kalno, ir visa žemė drebės, ir jie išeis – taip, būtent mirusieji, kurie mirė manyje, kad gautų teisumo karūną, ir kad būtų aprengti lygiai kaip aš, kad būtų su manimi, idant būtume viena.

14 Bet štai, aš sakau jums, jog prieš tai, kai ateis ši didi diena, saulė bus užtemdyta ir mėnulis paverstas krauju, ir žvaigždės kris iš dangaus, ir bus didesnių ženklų viršuj danguje ir apačioj žemėje;

15 ir bus verksmas ir aimanos tarp žmonių pulkų;

16 ir bus pasiųsta baisi kruša sunaikinti žemės pasėlius.

17 Ir bus taip, kad dėl pasaulio nelabumo, aš atkeršysiu nelabiesiems, nes jie neatgailaus; nes mano pasipiktinimo taurė kupina; nes štai, mano kraujas jų neapvalys, jeigu jie manęs negirdi.

18 Todėl aš, Viešpats Dievas, siųsiu ant žemės veido muses, kurios apniks jos gyventojus ir ės jų kūną, ir užveis juose lervas;

19 ir jų liežuviai bus sustabdyti, tad jie nekalbės prieš mane; ir jų mėsa kris nuo kaulų bei akys iš akiduobių;

20 ir bus taip, kad miško žvėrys ir padangių paukščiai juos suris.

21 Ir didžiulė ir pasibjaurėtina bažnyčia, kuri yra visos žemės paleistuvė, bus parblokšta ryjančia ugnimi pagal tai, kas pasakyta pranašo Ezechielio burna, kuris kalbėjo apie tai, kas dar neįvyko, bet būtinai, kaip aš gyvas, turi įvykti, nes bjaurystės neviešpataus.

22 Ir dar, iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jog kai pasibaigs tūkstantis metų ir žmonės vėl pradės išsižadėti savo Dievo, tada aš pasigailėsiu žemės tik trumpą laiką;

23 ir ateis galas, ir dangus bei žemė bus praryti ir praeis, ir bus naujas dangus bei nauja žemė.

24 Nes visa, kas sena praeis, ir visa taps nauja, netgi dangus ir žemė, ir visa jų pilnatvė, tiek žmonės, tiek žvėrys, tiek padangių paukščiai, tiek ir jūros žuvys;

25 ir nei plaukas, nei dulkelė neprapuls, nes tai mano rankų dirbinys.

26 Bet, štai, iš tiesų sakau jums: prieš tai, kai žemė praeis, Mykolas, mano arkangelas, suskardens savo trimitą, ir tada visi mirusieji pabus, nes bus atverti jų kapai ir jie išeis – taip, būtent visi.

27 Teisieji bus surinkti mano dešinėje amžinajam gyvenimui; o nelabuosius savo kairėje aš gėdysiuos pavadinti savaisiais priešais Tėvą;

28 todėl aš tarsiu jiems: eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į nesibaigiančią ugnį, paruoštą velniui ir jo angelams.

29 Ir dabar, štai, aš sakau jums, kad niekad, niekada nesu pareiškęs savo burna, kad jie sugrįš, nes kur aš esu, jie negali ateiti, nes jie neturi galios.

30 Bet atminkite, kad ne visi mano teismai pateikti žmonėms; ir taip, kaip žodžiai išėjo iš mano burnos, taip jie bus ir išpildyti, – kad pirmieji bus paskutiniai ir paskutinieji bus pirmi visame, ką tik aš sukūriau savo galios, kuri yra mano Dvasios galia, žodžiu.

31 Nes aš tai sukūriau savo Dvasios galia; taip, viską – kas dvasiška ir kas laikina –

32 pirma dvasiška, po to laikina, kas yra mano darbo pradžia; ir toliau, pirma laikina ir po to dvasiška, kas yra mano darbo pabaiga, –

33 kalbant jums, kad galėtumėte natūraliai suprasti; bet man mano darbai neturi nei pabaigos, nei pradžios; bet tai duota jums, kad galėtumėte suprasti, nes prašėte to iš manęs ir sutariate.

34 Todėl iš tiesų sakau jums, kad man viskas yra dvasiška, ir niekada aš nesu davęs jums įstatymo, kuris buvo laikinasis – nei jokiam žmogui, nei žmonių vaikams; nei jūsų tėvui Adomui, kurį aš sukūriau.

35 Štai, aš daviau jam veikti savo nuožiūra; ir daviau jam įsakymą, bet ne laikinąjį įsakymą jam daviau, nes mano įsakymai – dvasiniai; jie nei prigimtiniai, nei laikinieji, nei kūniški, nei jusliški.

36 Ir buvo taip, kad Adomas buvo gundomas velnio, – nes, štai, jau prieš Adomą buvo velnias, nes jis sukilo prieš mane, sakydamas: Duok man savo garbę, – kuri yra mano galia; ir dėl jų valios laisvės jis taip pat nugręžė nuo manęs trečdalį dangaus pulkų;

37 ir jie buvo numesti žemyn, ir taip atsirado velnias ir jo angelai;

38 ir štai, yra jiems nuo pradžios paruošta vieta – pragaras.

39 Ir būtinai turi būti, kad velnias gundytų žmonių vaikus, – kitaip jie negalėtų veikti savo nuožiūra; nes jei niekada nepatirtų kartaus, jie negalėtų suvokti saldaus –

40 todėl buvo taip, kad velnias gundė Adomą, ir šis suvalgė uždrausto vaisiaus, ir nusižengė įsakymui, dėl ko jis tapo pajungtas velnio valiai, kadangi pasidavė pagundai.

41 Todėl aš, Viešpats Dievas, nurodžiau, kad jis būtų išmestas iš Edeno sodo, iš mano akivaizdos dėl jo nusižengimo, dėl ko jis tapo dvasiškai miręs, kas yra pirmoji mirtis, būtent ta pati mirtis, kuri yra paskutinioji mirtis – dvasinė, kuri bus paskelbta nelabiesiems, kai aš pasakysiu: šalin, prakeiktieji.

42 Bet štai, sakau jums, kad aš, Viešpats Dievas, daviau Adomui ir jo sėklai nemirti laikinąja mirtimi, kol aš, Viešpats Dievas, pasiųsiu angelus paskelbti jiems atgailą ir išpirkimą per tikėjimą mano Viengimio Sūnaus vardu.

43 Ir taip aš, Viešpats Dievas, paskyriau žmogui jo išbandymo dienas – tad per savo prigimtinę mirtį jis gali būti prikeltas nemirtingas amžinam gyvenimui, būtent visi, kurie tikės;

44 o tie, kurie netiki, – amžinam pasmerkimui; nes jie negali būti išpirkti iš savo dvasinio nuopolio, kadangi jie neatgailauja;

45 nes jie myli tamsą, o ne šviesą, ir jų darbai pikti, ir jie atsiima savo užmokestį iš to, kuriam paklusti pasirenka.

46 Bet štai, sakau jums, kad maži vaikai yra išpirkti nuo pat pasaulio įkūrimo per mano Viengimį;

47 todėl jie negali nusidėti, nes Šėtonui neduota galia gundyti mažus vaikus, kol jie neima darytis atsakingi priešais mane;

48 nes jiems duodama taip, kaip aš noriu, kaip man patinka, idant didžių dalykų būtų pareikalauta iš jų tėvų rankos.

49 Ir be to sakau jums: kuriam turinčiam pažinimą aš neįsakiau atgailauti?

50 O su tuo, kuris neturi supratimo, telieka man pasielgti pagal tai, kaip parašyta. Ir dabar, šiuokart daugiau jums nekalbėsiu. Amen.