Supratimas Taip pat žr. Išmintis; Pažinimas, žinojimas; Tiesa Kokios nors tiesos pažinimas ar jos prasmės suvokimas, įskaitant pritaikymą gyvenime. Nesiremk savo supratimu, Pat 3:5. Visa, ką turi, panaudok supratimui įsigyti, Pat 4:7. Jėzus kalbėjo palyginimais, ir kai kurie nesuprato, Mt 13:12–17. Viešpats atvėrė jų supratimą, Lk 24:45. Jei negalite suprasti šių žodžių, tai todėl, kad neprašote, 2 Nef 32:4 (3 Nef 17:3). Metraščiai buvo išsaugoti, idant mes galėtume skaityti ir suprasti, Mzj 1:2–5. Dėl savo netikėjimo jie negalėjo suprasti Dievo žodžio, Mzj 26:3. Jie buvo sveiko supratimo vyrai, Al 17:2–3. Žodis pradeda apšviesti mano supratimą, Al 32:28. Pasamprotaukime, kad suprastumėte, DS 50:10–12, 19–23. Gimdytojai turi mokyti savo vaikus suprasti, DS 68:25. Dievo darbus ir slėpinius galima suprasti tik Šventosios Dvasios galia, DS 76:114–116. Šėtonas siekia nugręžti žmonių širdis nuo supratimo, DS 78:10. Kristaus šviesa gaivina mūsų supratimą, DS 88:11.