Idėjos šeimos namų vakarui
Šiame numeryje yra straipsnių ir veiklų, kurias galima panaudoti šeimos namų vakarui. Štai keletas pavyzdžių.
„Visuomet Jį atminti“, p. 20. Visa šeima aptarkite vyresniojo Kristofersono patarimą: „Pradėti galime viską nuplėšdami nuo savo gyvenimo, o tada vėl viską sudėliodami prioriteto tvarka su Kristumi centre.“ Pakalbėkite apie kai kurias vyresniojo Kristofersono paminėtas palaimas, ateinančias kuomet mes „visuomet atmename Gelbėtoją“.
„Raštų galia“, p. 52. Drauge perskaitę šį straipsnį, pakvieskite šeimos narius išsakyti savo jausmus apie Raštų skaitymą ir seminarijos lankymą. Pakvieskite juos dienoraščiuose užrašyti savo liudijimą apie Raštų galią. Paskatinkite savo vaikus studijuoti žinotinas Raštų ištraukas ir išmokti jas mintinai.
„Tarpininkas Jėzus Kristus“, p. 56. Prieš drauge skaitydami šį straipsnį, pakvieskite savo šeimą klausyti apie tai, koks svarbus yra tarpininkas. Paklauskite jų, kas būtų atsitikę, jei tarpininkas nebūtų padėjęs tam skolininkui. Taip pat galite perskaityti Raštų ištraukas ir aptarti, kokiu būdu Gelbėtojas yra mūsų tarpininkas. Galite perskaityti 2 Nefio 2:27–28 ir Almos 42:24–25.
„Visa išsipuošusi“, p. 70. Pakvieskite šeimos narius persirengti įvairiais kostiumais ar apsimesti kuo nors kitu. Tegul visi atspėja, kas jie tokie. Perskaitę šį pasakojimą paaiškinkite, kad nesvarbu, kokius vaidmenis vaidiname, visi visuomet esame Dievo vaikai.
Linksmai praleistas laikas ir amžini ryšiai
Būdami maži mano vaikai po šeimos namų vakaro mėgdavo žaisti įvairius žaidimus. Vienas mėgstamiausių jų žaidimų „Dramblys Straublys“ buvo taip pavadintas pagal dainelę, kurią mūsų dukrelė Džozelina išmoko mokykloje. Drauge padainavus tą dainelę aš būdavau drambliu ir ant nugaros nešiodavau vaikus. Pradžioje užlipdavo mano dvejų metukų sūnelis Jorgas, po to ketverių metukų dukrelė Džozelina ir galiausia mano žmona Elizabeta. Visiems trims užlipus man ant nugaros, aš panešiodavau juos po svetainę. Mums būdavo labai smagu.
Po daugelio metų abu mano užaugę vaikai laukė pašaukimo į misiją. Per vieną šeimos namų vakarą jie prisiminė „Dramblį Straublį“. Drauge padainavome tą dainelę, tada, po daugelio metų pertraukos, aš vėl tapau drambliu. Pradžioje mano sūnus, po to dukra ir galiausiai jų mama užlipo man ant nugaros. Nuo svorio išsitiesiau ant grindų, ir visi smagiai juokėmės.
Atmindami tą akimirką jaučiame dėkingumą, kad pranašai pamokė mus apie šeimos namų vakarą. Išmokome, kad nesvarbu, kokie paprasti gali būti mūsų šeimos vakarai. Svarbiausia, kad linksmai leidžiame laiką su šeima, laiką, kuris stiprina amžinuosius mūsų tarpusavio ryšius.
Viktoras G. Chauka Rivera