Kaip ruošiausi visuotinei konferencijai
Prieš 20 metų galvodavau: „Ar konferencija jau pasibaigė? Gerai, dar turiu laiko ją pažiūrėti.“
Prieš 15 metų galvodavau: „Likus savaitei iki konferencijos pradedu skaudžiai prisiminti, kad gana greitai turėsiu sėdėti 8 valandas iš eilės.“
Prieš 10 metų galvodavau: „Nejaugi mums parodys ką nors įdomaus? Šiaip man patinka prezidentas Airingas.“
Prieš 8 metus visuotinė konferencija tapo mano gyvenimo dalimi, nes sąmoningai sau atradau tikrąjį apreiškimo ir dvasinės paramos šaltinį. Manau, kad viena sesuo, Olga, pasakė, jog galiu melstis ir iš anksto paprašyti Dangiškojo Tėvo atsakyti į turimą klausimą. Bet, tiesą pasakius, aš tai pamiršau.
Tačiau tą kartą nusprendžiau panaudoti turimą tikėjimą ir iš anksto perskaičiau lankstinuką apie pasirengimą visuotinei konferencijai. Ten aš iš tikrųjų radau gerų idėjų. Ir tada aš jį tiesiog pamečiau.
Pasiėmiau kitą lankstinuką, pasidėjau ant naktinio stalelio ir nusprendžiau, jog jo į stalčių nedėsiu, kad kaskart jį pamačiusi galėčiau apmąstyti savo klausimus.
Būtų labai įdomu užduoti klausimą, gauti atsakymą ir pajusti, kaip man atsakys Dangiškasis Tėvas, nes pažadai buvo tokie konkretūs ir aiškūs. Tai atrodė kiek neįprastai. Ar aš Jam tokia svarbi, kad gausiu atsakymą tokiame dideliame renginyje?
Iš pradžių, be abejo, galvojau apie pačias įvairiausias temas, vaizdžiai tariant, tik įmerkiau kojas, bet paskui man nušvito: „Turėtum parodyti tikėjimą ir užduoti pačius sunkiausius ir tave nuolat varginančius klausimus.“ Na, žinote, tokius klausimus, kurie jus išmuša iš vėžių, į kuriuos norite atsakymą gauti čia ir dabar, nes kitaip pasaulis atrodo prieštaringas.
Vis rimčiau ėmiau žiūrėti į savo planus griežtai laikytis nurodymų: melstis, užsirašyti, apmąstyti ir tada klausytis konferencijos. Tai buvo svarbu, nes bijojau negauti atsakymų ir nepadaryti visko, ką galiu.
O kas, jei atsakymo negausiu? Ką tada darysiu su pranašo pažadais?
Tad žengiau į nežinomybę – tiesiog patikėjau.
Patikėjau, kad viskas tikrai pavyks.
Turėjau tik tris klausimus: į pirmąjį atsakymą gavau iš karto. Tiesiog vidury maldos, klūpėdama prie savo naktinio stalelio.
Jaučiau, kad jau žinau atsakymą į šį klausimą, tiesiog bandžiau gilintis toliau. Geri jausmai lydėjo mano minčių giją, kad jau pakankamai ieškojau ir kad po ranka turiu visas reikalingas žinias ir viską darau taip, kaip turėčiau.
Bet kaip tai galėjo nutikti? Juk visuotinė konferencija dar net neprasidėjo. Nejaugi šį atsakymą kažkaip papildys? Bet, bičiuliai, tiesiog įsiklausykite! Atsakymas buvo galutinis.
Atsakymą į antrąjį klausimą sužinojau likus savaitei iki konferencijos, studijuodama Raštus. Atsakymas buvo toks aiškus, kad savo apmąstymams galėjau tiesiog padėti tašką. Tą dieną lūkesčius atidėjau į šalį ir ėmiau klausytis. Tai buvo stebuklas, nes supratau, kad Dangiškasis Tėvas jau darbavosi su manimi, ir ruošimasis vyko visu greičiu.
Trečiasis klausimas buvo sunkiausias, nes jis buvo susijęs su Bažnyčios doktrina apie gyvybės žemėje pradžią. Apie tai mąsčiau jau ilgą laiką. Nerimavau, ieškojau atsakymų ir retkarčiais rasdavau tam tikrų atsakymo dalelių. Kartais jos susidėliodavo į neryškų paveikslą, o kartais tiesiog subyrėdavo. Galiausiai ėmiau manyti, kad tai suprasiu tik perėjusi per uždangą.
Tad kaip tada drįstu to klausti? Ko tikėjausi? Ir tikrai nenorėjau nustatyti terminų, ypač Dievui.
Tai buvo rimtas reikalas. Ėmiau su didele viltimi (ir emocijų kaitaliojimusi) klausytis konferencijos. Iš tikrųjų atsakymą gavau konferencijai maždaug įpusėjus. Gavau ne visą atsakymą, bet didelę jo dalį, kuri sujungė visas mano mintis šiuo klausimu ir mano širdį bei protą užliejo liudijimu, kad viskas šiame pasaulyje turi prasmę ir kad tam tikros detalės nėra atsitiktinės, o Dievas niekada neklysta. Jis man parodė būdą, kaip padėti tašką šioje mane taip neraminusioje istorijoje. Buvau tokia laiminga, nes įžvelgiau ne tik logiką, bet ir šios akimirkos grožį bei Jo sprendimą.
Dabar ši patirtis priklauso man. Esu labai dėkinga, kad mums buvo patikėta tokia šventa proga – per pranašus išgirsti gyvąjį Dievo žodį ir per Dvasią sau gauti asmeninį patvirtinimą. Tai tikrai nutiko ne taip, kaip įsivaizdavau, o pačiu geriausiu įmanomu būdu!