Mano patirtis, susijusi su visuotine konferencija
Prisimenu, kad pirmojoje visuotinėje konferencijoje dalyvavau 2002 m. balandį, kai dar nebuvau Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narė. Kad galėčiau stebėti konferencijos pasisakymus, turėjau keliauti į kaimyninį miestą. Dėl laiko skirtumo galėjome žiūrėti tik vieną tiesioginę sesiją, o likusias sesijas – kaip įrašą. Dalyvavau ir šeštadienį, ir sekmadienį. Mane įkvėpė ten girdėti pasisakymai. Savo dienoraštyje visada uoliai rašiausi pastabas. 2002 m. spalio visuotinėje konferencijoje dalyvavau kaip neseniai atsivertusioji. Deja, tada aš neturėjau prieigos prie kompiuterio ar interneto, tad mano vienintelė galimybė dar kartą paskaityti konferencijos pasisakymus buvo „Liahonos“ žurnalo konferencijos numeris. Pamenu, kad mums, Bažnyčios nariams, gauti spausdintus konferencijos pasisakymas būdavo ypatinga dvasinė šventė. Galėjome skaityti pasisakymus ir žymėtis jų paraštėse. Ruošdamiesi pamokoms ir pasisakymams naudodavomės „Liahonos“ žurnalu.
Dabar, kai laikai jau kitokie ir turiu savo šeimą su mažais vaikais, jaučiuosi tikrai palaiminta, nes stebėti visuotinę konferenciją tapo žymiai lengviau. Laikui bėgant mano tradicija stebėti visuotinę konferenciją šeštadienį ir sekmadienį nepasikeitė, nors dabar visada žiūriu namuose internetu angliškai arba vengriškai.
Mūsų šeima vis dar prisijungia prie šventųjų, kartu stebinčių visuotinę konferenciją Bažnyčios susirinkimų namuose. Kad būdama keturių vaikų motina bažnyčioje galėčiau dvi dienas stebėti pasisakymus, turiu gerai pasiruošti. Turiu paruošti užkandžių, kad bažnyčioje galėčiau pamaitinti alkanus pilvukus, taip pat turiu paruošti maistą, kad būtų namuose, kai į juos grįšime iš bažnyčios. Savo vaikams turiu surasti įdomių spalvinimo lapų, nes jie mėgsta spalvinti. Asmeniškai laimingiausia jaučiuosi, kai visi mūsų vaikai tyliai sėdi ir spalvina klausydamiesi konferencijos pasisakymų, nors tai ne visada įmanoma, nes jie vaikai ir jiems patinka judėti. Esu labai dėkinga savo vyrui, kuris noriai padeda prižiūrėti vaikus, kad ir aš galėčiau žiūrėti pasisakymus. Su vyru pastebėjome, kad mūsų vaikai kartais mėgsta susėsti atskirai ir labai atidžiai žiūri konferenciją. Neslėpsiu, kad tokios akimirkos mums, kaip tėvams, yra vienos geriausių. Grįžę iš bažnyčios namo vaikų paprašome pasakyti, kurie pasisakymai jiems labiausiai patiko. Ne kartą atsitikdavo taip, kad per pasisakymus išgirstas istorijas jie atpasakodavo greičiau nei aš pati.
2020-aisiais patekome į kitokias aplinkybes. Turėjome pakeisti mūsų konferencijos žiūrėjimo kartu su kitais šventaisiais tradiciją. Konferenciją žiūrėjome namuose.
Ruošdamasi ateinančiai visuotinei konferencijai radau vieną prezidento Nelsono priminimą, kurį jis išsakė per 2018 m. balandžio konferenciją. Jis sakė: „Raginu jus per ateinančius šešis mėnesius dažnai studijuoti šios konferencijos žinias – būtent pakartotinai. Stropiai ieškokite būdų naudoti šias žinias per savo šeimos namų vakarus, kai mokote evangelijos, kai kalbate su šeimos nariais ir draugais, ir net kai kalbate su žmonėmis, kurie netiki taip, kaip mes.“ Džiaugsmingai priėmiau jo patarimą.
Supratau, kad mūsų, kaip tėvų, asmeninis pasiruošimas, tiek fizinis, tiek dvasinis, turi įtakos tam, ką mūsų vaikai patirs visuotinės konferencijos metu. Džiaugiuosi, kad žemėje turime gyvąjį pranašą, kuris iš Dangiškojo Tėvo gauna apreiškimų ir įspėjimų. Žinau, kad būsime laiminami, jei seksime pranašų žodžiais. Jėzaus Kristaus vardu, amen.