Pašaukti į darbą

Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių vaikinų ir merginų bei daug pagyvenusių porų, nekantraudami laukia ypatingo laiško iš Solt Leik Sičio. To laiško turinys amžiams paveikia jo adresatą, o taip pat ir jo šeimos narius bei daugelį kitų žmonių. Gavusieji tokį laišką gali jį atplėšti šaltakraujiškai ir tvarkingai arba susijaudinę ir didžiai nekantraudami. Šio laiško skaitymas yra nepamirštama patirtis.

Jį pasirašo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentas, o pirmieji du sakiniai skamba taip: „Šiuo laišku esate šaukiamas tarnauti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios misionieriumi. Esate paskirtas darbuotis ______ misijoje.“

Prašau atkreipti dėmesį, kad pirmajame sakinyje yra šaukimas tarnauti nuolatiniu misionieriumi atkurtoje Viešpaties Bažnyčioje. Antrajame sakinyje nurodomas paskyrimas darbuotis konkrečioje vietoje ir misijoje. Mums visiems būtina suprasti šiuose dviejuose sakiniuose išreikštą skirtumą.

Bažnyčios kultūros veikiami dažnai kalbame apie šaukimą tarnauti konkrečioje šalyje, pavyzdžiui, Argentinoje, Lenkijoje, Korėjoje arba Jungtinėse Valstijose. Tačiau misionierius nėra šaukiamas į konkrečią vietą, jis arba ji yra šaukiami tarnauti. 1829 metais Viešpats per pranašą Džozefą Smitą pareiškė: „Jei turite norą tarnauti Dievui, jūs esate pašaukti į darbą.“²

Kiekvienas šaukimas į misiją ir paskyrimas, arba vėlesnis paskyrimo pakeitimas, yra apreiškimo per Viešpaties tarnus išdava. Šaukimas į darbą ateina iš Dievo per Bažnyčios prezidentą. Paskyrimas į vieną iš daugiau nei 400 šiuo metu visame pasaulyje veikiančių misijų ateina iš Dievo per vieną iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių, turinčių Viešpaties gyvojo pranašo įgaliojimą. Visus šaukimus į misiją ir paskyrimus lydi dvasinės pranašystės ir apreiškimo dovanos.

Doktrinos ir Sandorų 80 skyriuje yra užrašytas Stiveno Barneto šaukimas į misiją, 1832 m. gautas per pranašą Džozefą Smitą. Šio brolio Barneto šaukimo studijavimas mums gali padėti: 1) aiškiau suvokti skirtumą tarp „šaukimo į darbą“ būti misionieriumi ir „paskyrimo darbuotis“ konkrečioje vietoje bei 2) labiau vertinti savo asmeninę ir Dievo paskirtą pareigą skelbti Evangeliją.

 1-oji šio skyriaus eilutė yra šaukimas tarnauti: „Iš tiesų, taip sako Viešpats tau, mano tarne Stivenai Barnetai: eik, eik į pasaulį ir skelbk evangeliją kiekvienam kūriniui, kurį tik pasieks tavo balso garsas.“³

Įdomu tai, kad  2-oje eilutėje brolis Barnetas informuojamas apie jam paskirtą misionierių porininką: „Ir kadangi nori bendražygio, aš tau duosiu savo tarną Ideną Smitą.“⁴

3-ioji eilutė nurodo, kur šie du misionieriai turės darbuotis: „Todėl eikite ir skelbkite mano evangeliją, ar į šiaurę, ar į pietus, į rytus ar į vakarus – tai nesvarbu, jūs negalite suklysti.“⁵

Nemanau, kad Viešpaties šioje Raštų eilutėje pavartotas žodis „nesvarbu“ reiškia, jog Jam nerūpi, kur darbuojasi Jo tarnai. Tiesą sakant, Jam labai rūpi. Tačiau, kadangi Evangelijos skelbimo darbas yra Viešpaties darbas, tai Jis įkvepia, veda ir nukreipia Savo įgaliotus tarnus. Jei misionieriai stengiasi būti kuo vertesniais ir pajėgesniais įrankiais Jo rankose ir kaip įmanydami ištikimai vykdo savo pareigas, tai Jo padedami jie „negali suklysti“ – kad ir kur tarnautų. Turbūt viena iš šiame apreiškime Gelbėtojo mokomų pamokų yra ta, kad paskyrimas darbuotis konkrečioje vietoje yra antras pagal esmę ir svarbą dalykas po šaukimo į darbą.

Kitoje eilutėje pažymimi svarbūs reikalavimai visiems misionieriams: „Taigi skelbkite tai, ką girdėjote ir kuo tikrai tikite, ir žinote, kad tai tiesa.“⁶

Paskutinė eilutė primena broliui Barnetui ir visiems mums, kas iš tikrųjų mus šaukia tarnauti: „Štai, tai yra valia to, kuris jus pašaukė, jūsų Išpirkėjo, būtent Jėzaus Kristaus. Amen.“⁷

Kai kurie jūsų galbūt klausiate savęs, kodėl visuotinės konferencijos kunigijos sesijoje pasirinkau aptarti tokį iš pirmo žvilgsnio akivaizdų skirtumą tarp pašaukimo į darbą ir paskyrimo darbuotis. Į šį klausimą jums atsakysiu ganėtinai tiesmukai: mano patirtis byloja, kad šių principų gerai nesupranta daug Bažnyčios narių.

Vienintelė svarbiausia šio reikalo aptarimo priežastis yra man su laiku atėjęs supratimas, kodėl daugybė misionierių taip susirūpina, jaudinasi ir netgi jaučia kaltę, kai dėl pačių įvairiausių priežasčių savo tarnystės metu gauna paskyrimą darbuotis kitoje vietoje. Tokie paskyrimų pakeitimai kartais būtini dėl tam tikrų įvykių ir aplinkybių, pavyzdžiui, dėl avarijų ir susižeidimų, su vizų gavimu susijusių vilkinimų ir iššūkių, politinio nestabilumo, naujų misijų sukūrimo ir aprūpinimo misionieriais arba besirutuliojančių ir nuolat besikeičiančių Evangelijos skelbimo poreikių visame pasaulyje.⁸

Kai kuris nors misionierius yra paskiriamas darbuotis kitoje vietoje, toks procesas yra tapatus pirminiam paskyrimui. Atlikdami visus tokius paskyrimų pakeitimus Dvylikos Kvorumo nariai siekia įkvėpimo ir vadovavimo.

Neseniai kalbėjausi su vienu ištikimu vyriškiu, kuris man išliejo savo slapčiausius jausmus. To susitikimo metu aš buvau ką tik paaiškinęs skirtumą tarp pašaukimo į darbą ir paskyrimo darbuotis. Šis gerasis brolis paspaudė man ranką ir su ašaromis akyse tarė: „Tai, ką jūs šiandien man padėjote sužinoti, nuo mano pečių nukėlė daugiau nei 30 metų neštą naštą. Kai buvau jaunas misionierius iš pradžių buvau paskirtas darbuotis Pietų Amerikoje. Tačiau negavau vizos ir mano paskyrimą pakeitė į Jungtines Valstijas. Visus šiuos metus mąsčiau, kodėl negalėjau tarnauti toje vietoje, į kurią buvau pašauktas. Dabar žinau, kad buvau pašauktas į darbą, o ne į vietą. Sunku net paaiškinti, kaip stipriai man padėjo šis supratimas.“

Man net širdį sugėlė dėl šio gero žmogaus. Kai šių elementarių principų mokau visame pasaulyje, daug asmenų man asmeniškai išsilieja lygiai taip pat, kaip ką tik mano minėtas vyras. Šia tema šiandien kalbu todėl, kad nė vienas šios Bažnyčios narys dėl paskyrimo darbuotis nenešiotų bereikalingos nesupratimo, abejonės, širdgėlos ar kaltės naštos.

„Todėl eikite ir skelbkite mano evangeliją, ar į šiaurę, ar į pietus, į rytus ar į vakarus – tai nesvarbu, jūs negalite suklysti.“⁹ Viliuosi ir meldžiuosi, kad apmąstydami šios Raštų ištraukos žodžius ir atverdami širdį pakviesite Šventąją Dvasią į jūsų sielos gelmes nunešti jums reikiamą supratimą, gijimą ir atstatymą.

Dar viena priežastis, kodėl pajutau įkvėpimą aptarti šią temą, yra mano asmeninė daugiametė patirtis paskiriant misionierius. Dvylikos nariams niekas galingiau nepatvirtina besitęsiančio pastarųjų dienų apreiškimo realumo, nei siekimas įžvelgti Viešpaties valią mums vykdant pareigą misionierius paskirti į jų atitinkamas darbo vietas. Liudiju, kad Gelbėtojas pažįsta ir atmena kiekvieną iš mūsų pavardžiui, vieną po kito.

Dabar noriu trumpai aptarti esminį, bet dažnai pražiūrimą aspektą – kaip pasiruošti pašaukimui į darbą.

Trys tarpusavyje susiję žodžiai apibūdina Dievo sūnų pasiruošimo ir tobulinimosi modelį: kunigystė, šventykla, misija. Mes, kaip tėvai, draugai ir Bažnyčios nariai, kartais taip susitelkiame į vaikinų paruošimą misijai, kad tam tikru mastu galime iš akių paleisti kitus gyvybiškai svarbius sandoros kelio žingsnius, kuriuos reikia žengti dar prieš pradedant tarnystę nuolatinėje misijoje. Misionieriškas darbas tikrai yra vienas, bet ne vienintelis, iš svarbiausių dalykų, paklosiančių tvirtą dvasinio augimo ir tarnystės pamatą visam gyvenimui. Kunigystė ir šventykla (šie du dalykai turi eiti prieš atvykimą į paskirtą darbo vietą) taip pat yra būtini mūsų dvasiniam tvirtinimui ir stiprinimui visą gyvenimą.

Vaikinai, atlikdami savo pareigas ir gerbdami Aarono kunigystę (žemesniąją kunigystę), jūs ruošiatės gauti ir išaukštinti Melchizedeko (t. y. aukštesniosios) kunigystės priesaiką ir sandorą.¹⁰ Asmeninis vertumas yra vienintelis svarbiausias reikalavimas aukštesniajai kunigystei gauti. Jūsų laukia visą gyvenimą truksianti nesavanaudiška tarnystė kunigystėje. Tad jau dabar ruoškitės dažnai ir prasmingai tarnaudami. Prašau, išmokite būti ir išlikti verti ir tai pamėgti. Būkite verti. Išlikite verti.

Gavęs Melchizedeko kunigystę ir pašaukimą tarnauti, vaikinas, per šventosios šventyklos sandoras ir apeigas, gali būti apginkluotas galia¹¹. Kad galėtumėte veiksmingai tarnauti nuolatiniais misionieriais, pirmiau turite apsilankyti šventykloje ir pajusti šventyklos dvasią. Siekiant gauti šventyklos palaiminimus, vienintelis svarbiausias reikalavimas tiek jums, vaikinai, tiek visiems Bažnyčios nariams yra asmeninis vertumas. Gyvendami pagal Evangelijos standartus, visą savo paauglystės laikotarpį galėsite įžengti į Viešpaties namus ir dalyvauti šventose apeigose. Meilė šventyklos apeigoms ir jų supratimas jus stiprins ir laimins visą gyvenimą. Prašau, išmokite būti ir išlikti verti ir tai pamėgti. Būkite verti. Išlikite verti.

Daug vaikinų ir merginų jau turi galiojančias riboto naudojimo šventyklos rekomendacijas. Būdami Aarono kunigystės turėtojai, jūs ieškote savo pačių šeimos narių vardų ir už juos šventykloje atliekate krikštus bei patvirtinimus. Šventyklos rekomendacija parodote savo vertumą, o tarnavimas šventykloje už kitus yra svarbi ruošimosi Melchizedeko kunigystei dalis.

Vaikinai, kiekvienas iš jūsų jau dabar esate misionieriai. Kasdien jus supa draugai ir kaimynai, „kurie dar nepažįsta tiesos tik todėl, kad nežino kur ją rasti“¹². Dvasios paraginti dalindamiesi kokia nors mintimi, kvietimu, žinute ar „tvitu“, savo draugus galite supažindinti su sugrąžintosios Evangelijos tiesomis. Kad uoliai įsitrauktumėte į misionierišką darbą, jums nebūtina laukti ir neturėtumėte laukti oficialaus pašaukimo.

Kai kunigystės, šventyklos ir misijos palaimos suvienijamos Kristuje¹³ ir bendrai sąveikauja jaunojo misionieriaus širdyje, prote ir sieloje, tuomet jis gali būti tinkamas darbui.¹⁴ Išauga jo pajėgumas vykdyti pareigą autoritetingai atstovauti Viešpačiui Jėzui Kristui. Dvasiškai stipri kunigystės ir šventyklos sandorų gerbimo kombinacija, „dieviškumo galios“¹⁵ įgijimas per kunigystės apeigas¹⁶, nesavanaudiška tarnystė ir nesibaigiančios Evangelijos skelbimas Dievo vaikams leidžia vaikinui tapti tvirtam ir pastoviam tikėjime¹⁷ ir įsišaknijusiam bei besistatančiam [Kristuje]¹⁸.

Savo namuose ir bažnyčioje turėtume rodyti vienodą dėmesį visiems trims Viešpaties modelio ištikimiems Dievo sūnums ruoštis ir tobulintis elementams: kunigystei, šventyklai, misijai. kunigystė, šventykla, misija. Visiems šiems trims dalykams reikalinga, kad būtumėte ir išliktumėte verti ir tai pamėgtumėte. Būkite verti. Išlikite verti.

Mano mylimi broliai, aš pažadu, kad jūsų pašaukimą į Evangelijos skelbimo darbą ir jūsų paskyrimą į konkrečią darbo vietą ar vietas lydės dvasinė apreiškimo dovana. Jau dabar stropiai ruošdamiesi per nesavanaudišką tarnavimą kunigystėje ir šventykloje, sustiprinsite savo liudijimą apie gyvojo Viešpaties realumą. Jūsų širdis užlies meilė Jam ir Jo darbui. Pamėgę išlikti verti, tapsite galingu įrankiu Viešpaties rankose laiminti ir tarnauti daugybei žmonių.

Su džiaugsmu liudiju, kad mūsų Dangiškasis Tėvas ir Jo Mylimas Sūnus yra gyvi. Įsitraukimas į Jų tarnystę yra vienas iš didžiausių, kokių tik galime sulaukti, palaiminimų. Tai liudiju šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.