Ar planas veikia?

Ar planas veikia?

Neseniai kalbėjausi su jaunu suaugusiuoju, kuris prieš kelerius metus tarnavo misijoje, o dabar užsiima savo profesine veikla. Kai kuriais atžvilgiais jo gyvenimas, klostėsi gerai. Bet jo tikėjimas silpo. Jis skendo abejonių dėl Gelbėtojo ir Jo Bažnyčios jūroje. Jis paaiškino, kad negauna palaiminimų, kurių tikėjosi iš sugrąžintosios Evangelijos. Jis nejautė, kad laimės planas veikia jo gyvenime.

Šiandien mano žinia skirta visiems tiems, kurie jaučiasi panašiai. Kalbu tiems, kurie kadaise jautėsi „giedantys išperkančios meilės giesmę“, bet nebegali „taip jaustis dabar“.¹

Mūsų Dangiškasis Tėvas paruošė nuostabų planą mūsų amžinai laimei. Bet kai gyvenimas klostosi ne taip, kaip tikėjomės, gali atrodyti, kad tas planas neveikia.

Kartais jaučiamės taip, kaip jautėsi Jėzaus mokiniai valtyje, kuri buvo „ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas“².

Tada, labai anksti ryte

„Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi.

Pamatę jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti.

Jėzus tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“

Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu.“

Jis atsakė: „Ateik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų.

Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“

Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Mažatiki, ko suabejojai?“³

Ar galėčiau su jumis pasidalyti trimis principais, kurių išmokau iš Petro? Meldžiuosi, kad šie principai padėtų kiekvienam, kuris mano, kad laimės planas jo gyvenime neveikia.

Pirma, veikite tikėdami Jėzų Kristų.

Žaviuosi Petro tikėjimu. Jėzui paprastai pakvietus ateiti, jis paliko savo audros blaškomą valtį. Regis, jis žinojo, kad, jei Jėzus Kristus pakviestų jį ką nors padaryti, jis galėtų tai padaryti.⁴ Petras labiau pasitikėjo Gelbėtoju nei savo valtimi. Ir tas tikėjimas suteikė jam galios drąsiai veikti įtemptomis, bauginančiomis aplinkybėmis.

Petro tikėjimas man primena istoriją, kurią išgirdau iš vyresniojo Chosė L. Alonzo. Netrukus po to, kai vyresniojo Alonzo sūnus mirė ir paliko šeimą su mažais vaikais, vyresnysis Alonzas nugirdo vaikų pokalbį.

Jie svarstė: „Ką darysime?“

Devynmetė dukra atsakė: „Tėčiui viskas gerai. Jis skelbia Jėzaus Kristaus Evangeliją.“

Kaip ir Petras, ši maža mergaitė matė daugiau nei sunkumus ir pasitikėjo Jėzumi Kristumi bei Jo Apmokėjimu. Tikėjimas Gelbėtoju teikia ramybę ir jėgų judėti pirmyn.

Jei pažvelgsite atgal į savo gyvenimą, manau, pamatysite, kad gyvenime daug kartų naudojote tikėjimą. Prisijungimas prie Bažnyčios yra tikėjimo veiksmas. Kalbėjimasis su Dangiškuoju Tėvu maldoje yra tikėjimo veiksmas. Raštų skaitymas yra tikėjimo veiksmas. Mano kalbos šioje visuotinėje konferencijoje klausymas yra tikėjimo veiksmas. Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra pasakęs: „Nemenkinkite tikėjimo, kurį jau turite.“⁵

Kita pamoka, kurią išmokau iš Petro, yra ši:

Sunkumų metu nedelsdami kreipkitės į Jėzų Kristų.

Eidamas link Gelbėtojo, Petras išsigando vėjo ir pradėjo skęsti. Bet, kai Petras suprato, kas vyksta, jis nebandė pats energingiau eiti vandeniu ar plaukti atgal į valtį. Užuot paleidęs tikėjimą Kristumi, jis dar tvirčiau jo laikėsi ir šaukė: „Viešpatie, gelbėk mane!“

Ir „tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį“⁶.

Visi susiduriame su audringais vėjais, kurie gali sudrebinti mūsų tikėjimą ir priversti mus skęsti. Kai tai atsitiks, prašau atminti, kad Dangiškojo Tėvo laimės planas turi kitą pavadinimą – išpirkimo planas. Planas nebuvo toks, kad mes lengvai sklęstume per gyvenimą, niekada nesuklupdami, niekada neskęsdami, visada su šypsena veide. Dangiškasis Tėvas žinojo, kad turėsime būti išpirkti. Štai kodėl Jis parengė išpirkimo planą.⁷ Štai kodėl Jis atsiuntė Išpirkėją. Kai dėl kokios nors priežasties susiduriame su sunkumais, tai nereiškia, kad tas planas neveikia. Būtent tada to plano mums reikia labiausiai!

Tokiomis akimirkomis sekite Petro pavyzdžiu. Nedelsdami kreipkitės į Gelbėtoją.

„Dabar jūsų išgelbėjimo metas ir diena. […] Neatidėlio[kite] savo atgailos dienos.“⁸

Kad ir kur esame ar buvome, atgaila yra kelias į priekį. Prezidentas Nelsonas mokė:

„Niekas taip neišlaisvina, netaurina ir nėra taip svarbu asmeninei pažangai kaip reguliarus, kasdienis dėmesys atgailai. […]

Ar stropiai einate sandoros keliu, ar esate paslydę ar nužengę nuo sandoros kelio, ar net jau nebematote kelio iš ten, kur esate, meldžiu jus atgailauti. Patirkite stiprinančią kasdienės atgailos galią – galią kasdien elgtis geriau ir būti geresniems.“⁹

Eiti pas Kristų reiškia daugiau nei tik galvoti apie Jį, kalbėti apie Jį ar net mylėti Jį. Tai reiškia Juo sekti. Tai reiškia gyventi taip, kaip Jis mus moko gyventi. Ir mums visiems tai reiškia nedelsiant atgailauti.

Viena iš mano dukterų dirbo misionierių ruošimo centre. Ji man papasakojo apie savo mokomą vyresnįjį, kuris jai prisipažino, jog nėra tikras, kad Mormono Knyga yra tiesa. Jis daug kartų meldė dvasinio liudijimo, bet atsako negavo.

Mano dukra meldėsi, kad žinotų, ką turėtų daryti, kad padėtų šiam misionieriui. Jai toptelėjo, kad Raštai duoti ne vien tam, kad galėtume juos skaityti ir įgyti liudijimą; jie taip pat duoti tam, kad mokytų mus vykdyti Dievo įsakymus. Dukra pasidalijo šia mintimi su misionieriumi.

Vėliau ji vėl pamatė šį misionierių – daug laimingesnį. Jis jai pasakė pagaliau gavęs liudijimą, kad Mormono Knyga yra tiesa. Jis žinojo, kad šis liudijimas atėjo dėl to, kad labiau stengėsi daryti tai, ko moko Mormono Knyga.

Tad sekime Petro pavyzdžiu – ištikus bėdai kreipkimės į Gelbėtoją. Sekite Jėzumi Kristumi, užuot kliovęsi savo išmintimi ir jėgomis. Kad ir kiek ilgai bandėte energingai eiti vandeniu be Jo, niekada nevėlu kreiptis į Jį pagalbos. Planas veikia!

Trečias principas, kurio išmokau iš Petro ir jo patirties, yra toks:

Nusižeminkite prieš Viešpatį, ir Jis pakels jus didesniems darbams.

Petras parodė tikėjimą ir eidamas vandeniu, ir kreipdamasis į Gelbėtoją, kai jam prireikė pagalbos. Tačiau Gelbėtojas įžvelgė daug didesnį Petro potencialą. Jis pasakė: „Mažatiki, ko suabejojai?“¹⁰

Petras galėjo pasipiktinti šiuo priekaištu. Bet jis priėmė jį nuolankiai. Jis ir toliau siekė didesnio tikėjimo Jėzumi Kristumi. Per daugelį kitų tikėjimą ugdančių patirčių – kai kurios iš jų buvo labai labai sunkios – Petras galiausiai tapo kaip uola tvirtu vadovu, kokio reikėjo Viešpačiui. Tarnaudamas Viešpačiui jis padarė didžių dalykų.

Kokių didžių dalykų Viešpats nori, kad padarytumėte jūs? Jo Bažnyčioje ir karalystėje yra daug galimybių tarnauti kitiems, kaip tai darė Gelbėtojas. Jis nori, kad būtumėte Jo didžio darbo dalis. Niekada laimės planas jums netaps toks realus, kaip tada, kai padėsite pagal jį gyventi kitiems.

Mano paties tikėjimo ugdymui lemiamą įtaką turėjo šie Almos žodžiai: „Palaiminti tie, kurie nusižemina neverčiami būti nuolankūs.“¹¹ Tad nusižeminkime iki tokios padėties, iš kurios Jėzus galėtų mus pakelti, vesti ir labiausiai atskleisti mūsų gebėjimus.¹²

Liudiju, kad laimės planas veikia. Jį sukūrė Dangiškasis Tėvas, kuris jus myli. Jis veikia, nes Jėzus Kristus savo Apmokėjimu nugalėjo nuodėmę ir mirtį. Ateikite pas Jį, sekite paskui Jį ir „didysis išpirkimo planas nedelsiant bus įvykdytas jums“¹³. Jėzaus Kristaus vardu, amen.