Atsivertimas yra mūsų tikslas

Pagalvokite apie šį įžvalgų pareiškimą iš vadovėlio Ateik ir sek paskui mane įžangos:

„Viso Evangelijos mokymosi ir mokymo tikslas – gilinti mūsų atsivertimą į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. […]

Toks Evangelijos mokymasis per mūsų sustiprėjusį tikėjimą atveda į atsivertimo stebuklą – tačiau jis neįvyksta iš karto. Toks mokymasis neapsiriboja vien klase – jis turi vykti mūsų širdyje ir namuose. Evangelijai suprasti ir taikyti reikalingos nuoseklios ir kasdieninės pastangos. Tokiam Evangelijos mokymuisi, kuris veda į tikrą atsivertimą, būtina Šventosios Dvasios įtaka.“¹

Tokio stebuklo mes ir siekiame – kai vienas asmuo įgyja patyrimą skaitydamas Raštus², ir tas patyrimas yra palaiminamas Šventosios Dvasios įtaka. Tokie patyrimai yra neįkainojami mūsų atsivertimo į Gelbėtoją pamatiniai akmenys. Ir kaip prezidentas Raselas M. Nelsonas neseniai mums priminė, dvasinius pamatus reikia nuolat tvirtinti.³ Ilgalaikis atsivertimas tai visą gyvenimą trunkantis procesas.⁴ Atsivertimas yra mūsų tikslas.

Kad jūsų su Raštais susiję patyrimai būtų veiksmingiausi, jie turi būti jūsų asmeniniai patyrimai.⁵ Klausytis arba skaityti apie kitų asmenų patyrimus ir įžvalgas gali būti naudinga, tačiau tai neturės tokios pačios galios. Nėra pakaitalo laikui, kurį jūs skirsite Raštams, klausydamiesi, kaip Šventoji Dvasia kalba tiesiogiai jums.

Kiekvieną savaitę, kai atsiverčiu vadovėlį Ateik ir sek paskui mane, puslapio viršuje užsirašau tokį klausimą: „Ko šią savaitę mane moko Šventoji Dvasia, kai skaitau šiuos skyrius?“

Studijuodamas Raštus vėl ir vėl apmąstau tą klausimą. Ir visada ateina dvasiniai įkvėpimai, o aš pasižymiu juos savo vadovėlyje.

Bet kaip atpažįstu, kada Šventoji Dvasia mane moko? Na, tai dažniausiai nutinka nežymiais ir paprastais būdais. Kartais atrodo, kad Raštų eilutė išsiskiria puslapyje ir patraukia mano dėmesį. Kitais atvejais aš pajuntu, kaip mano protą nušviečia platesnis Evangelijos principo supratimas. Aš taip pat jaučiu Šventosios Dvasios įtaką, kai mudu su žmona Ane Mari kalbamės apie tai, ką skaitome. Jos požiūris visada pakviečia Dvasią.

Šiais metais studijuojame Senąjį Testamentą – šventraščius, kurie pripildo mūsų sielas šviesos. Kai skaitau Senąjį Testamentą, jaučiuosi taip, lyg leidžiu laiką su patikimais vadovais: Adomu, Ieva, Henochu, Nojumi, Abraomu ir daugybe kitų.

Šią savaitę studijuodami Išėjimo 7–13 skyrius sužinojome, kaip Viešpats išvadavo Izraelio vaikus iš šimtmečius trukusios vergijos Egipte. Skaitėme apie devynias negandas – devynis Dievo galios pasireiškimus, kuriuos faraonas stebėjo neleisdamas savo širdžiai suminkštėti.

Tada Viešpats papasakojo savo pranašui Mozei apie dešimtąją negandą ir kaip kiekviena izraelitų šeima turėjo jai ruoštis. Pagal ritualą, kurį jie vadino Pascha, izraelitai turėjo paaukoti vyriškos giminės ėriuką, kuris būtų be trūkumų. Po to jie turėjo pažymėti savo namų staktas to ėriuko krauju. Viešpats pažadėjo, kad visi namai, kurie bus pažymėti ėriuko krauju, bus apsaugoti nuo baisios negandos, kuri netrukus turėjo ateiti.

Raštuose sakoma: „Izraelitai […] padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei“ (Išėjimo 12:28). Tame paprastame paklusnumo teiginyje slypi tam tikra didžiulė galia.

Kadangi Izraelio vaikai laikėsi Mozės nurodymo ir veikė su tikėjimu, jie buvo išgelbėti nuo negandos ir vėliau iš savo vergovės.

Taigi, ko Šventoji Dvasia mokė mane tuose skyriuose šią savaitę?

Štai kelios į mano galvą atėjusios mintys:

• Viešpats veikia per savo pranašą, kad apsaugotų ir išgelbėtų savo žmones.

• Prieš apsaugojimo ir išvadavimo stebuklą eina tikėjimas ir nuolankumas sekti pranašu.

• Kraujas ant staktos buvo išorinė vidinio tikėjimo Jėzumi Kristumi, Dievo Avinėliu, išraiška.

Mane sužavėjo paralelė tarp to, kaip Viešpats laimino savo žmones Senojo Testamento laikais, ir to, kaip Jis taip pat laimina savo žmones dabar.

Kai dabartinis Viešpaties pranašas prezidentas Nelsonas pristatė programą Ateik ir sek paskui mane kaip priemonę studijuoti Raštams, jis pakvietė mus paversti savo namus tikėjimo šventovėmis ir Evangelijos mokymosi centrais.

Tada jis pažadėjo keturis konkrečius palaiminimus:

1. Jūsų šabo dienos taps žavesio dienomis.

2. Jūsų vaikai noriai studijuos Gelbėtojo mokymus ir gyvens pagal juos.

3. Priešininko įtaka jūsų gyvenime ir jūsų namuose mažės.

4. Pokyčiai jūsų šeimoje bus žymūs ir nuolatiniai.⁶

Na, mes neturime dienoraščių įrašų, kuriuos būtų užrašę tie, kurie kartu su Moze Egipte dalyvavo Paschoje. Tačiau turime daug atsiliepimų iš šventųjų, kurie, su tokiu pačiu tikėjimu, seka prezidento Nelsono patarimu šiais laikais ir gauna pažadėtus palaiminimus.

Štai keli iš tokių atsiliepimų:

Viena mama iš jaunos šeimos sakė: „Mes kalbame apie Kristų ir džiūgaujame Kristumi savo namuose. Man tai didžiausias palaiminimas – kad mano vaikai gali augti namuose taip kalbėdamiesi apie Evangeliją, kas priartina juos prie Gelbėtojo.“⁷

Vyresnio amžiaus brolis šias Raštų studijas, naudojant Ateik ir sek paskui mane, pavadino „kanalu, pilnu dieviškos šviesos, padedančiu mums matyti Evangelijos doktriną, kuri būtina mūsų dvasinei gerovei“⁸.

Jauna žmona taip apibūdino palaiminimus savo santuokoje: „Galiu giliau pažinti savo vyro širdį ir labiau atverti savo širdį jam, kai studijuojame kartu.“⁹

Didelės šeimos mama pastebėjo, kaip pasikeitė jos pastangos mokyti savo šeimą. Ji paminėjo: „Žvelgdama atgal galiu pasakyti, kad jaučiau lyg gročiau pianinu užsidėjusi kumštines pirštines. Dariau judesius, bet muzika nebuvo tinkama. Dabar pirštinės nuimtos ir nors mano muzika vis dar nėra tobula, aš jaučiu skirtumą. Ateik ir sek paskui mane suteikė man viziją, galimybę, tikslą ir prasmę.“¹⁰

Jaunas vyras sakė: „Svarbiausi prioritetai namuose man tapo aiškesni, kai Ateik ir sek paskui mane įtraukiau į savo rytinę rutiną. Studijavimas padeda man galvoti apie tai, kas man svarbiausia, tarkim, apie šventyklą, mano santykius su žmona ir mano pašaukimą. Esu dėkingas, kad mano namai yra šventovė, kur Dievas užima svarbiausią vietą.“¹¹

Viena sesuo pasakojo: „Mano kasdieniniai patyrimai, susiję su Ateik ir sek paskui mane, retai kada būna verti dėmesio, tačiau ilgainiui galiu matyti, kaip toks nuolatinis sutelktas Raštų studijavimas keičia mane. Toks studijavimas po truputį daro mane nuolankesnę, moko ir keičia mane.“¹²

Misijoje tarnavęs jaunuolis pranešė: „Programa Ateik ir sek paskui mane priartino mane prie tokio Raštų studijavimo lygio, kokį buvau pasiekęs tarnaudamas misijoje, ir aš galėjau pereiti nuo mintyse pažymėjimo, kad skaitau Raštus, prie tikrai praturtinančių Dievo pažinimo sesijų.“¹³

Kitas brolis sakė: „Jaučiu, kaip į mano gyvenimą yra dažniau pakviečiama Šventoji Dvasia, ir jaučiu, kaip Dievo apreiškimai nukreipia mano sprendimus. Dalyvauju įžvalgesniuose pokalbiuose apie paprastą Kristaus doktriną ir Jo Apmokėjimą.“¹⁴

Septynmetis vaikas pasakojo: „Netrukus pasikrikštysiu, o Ateik ir sek paskui mane paruošia mane. Mes su šeima kalbamės apie krikštą ir aš dabar nesijaudinu dėl artėjančio krikšto. Ateik ir sek paskui mane padeda Šventajai Dvasiai ateiti į mano širdį ir, kai skaitau Raštus, jaučiu šilumą.“¹⁵

O dabar paskutinis atsiliepimas yra kelių vaikų mamos: „Kai studijuojame Dievo žodį, Jis padeda mūsų šeimai pereiti nuo rūpesčio prie galios, nuo išbandymo ir iššūkio prie išvadavimo, nuo nesantaikos ir kritikos prie meilės ir taikos, ir nuo priešininko įtakos prie Dievo įtakos.“¹⁶

Tie ir daugybė kitų ištikimų Kristaus pasekėjų simboliškai patepė įėjimus į savo namus Dievo Avinėlio krauju. Jie rodo savo vidinį pasišventimą sekti Gelbėtoju. Prieš stebuklą eina jų tikėjimas. Tai stebuklas, kai vienas asmuo įgyja patyrimą skaitydamas Raštus, ir tas patyrimas yra palaiminamas Šventosios Dvasios įtaka.

Kai studijuojame Raštus, šalyje nėra dvasinio bado. Kaip sakė Nefis: „Ir aš pasakiau jiems, kad tai – Dievo žodis; ir kas tik klausys Dievo žodžio ir tvirtai jo laikysis, tie niekada nepražus; ir priešininko pagundos bei ugninės strėlės negalės jų pergalėti iki aklumo, kad juos nuklaidintų sunaikinimui“ (1 Nefio 15:24).

Senovės laikais, kada Izraelio vaikai sekė Viešpaties nurodymais, duotais per pranašą Mozę, jie buvo laiminami saugumu ir laisve. Šiais laikais, kai sekame Viešpaties nurodymais, duodamais per mūsų dabartinį pranašą prezidentą Nelsoną, mes taip pat esame laiminami atsivertimu mūsų širdyje ir apsauga savo namuose.

Liudiju, kad Jėzus Kristus gyvas. Tai yra Jo Bažnyčia, atkurta žemėje per pranašą Džozefą Smitą. Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra dabartinis Viešpaties pranašas. Myliu ir palaikau jį. Jėzaus Kristaus vardu, amen.