Mūsų palaikanti parama

Paveikslėlis

raised hands

Norėčiau kalbėti apie šventas pareigybes tų kunigystės vadovų, kurie „pašaukti ir išrinkti“ (DS 55:1) vadovauti Bažnyčiai mūsų dienomis. […]

Mano broliai [Dvylikos Apaštalų Kvorume], be išimties, – geri, garbingi ir verti pasitikėjimo vyrai. Aš pažįstu jų širdis. Jie yra Viešpaties tarnai. Vienintelis jų noras – darbuotis atliekant didžius savo pašaukimus ir statyti Dievo karalystę žemėje. Mūsų broliai, tarnaujantys dabartiniu metu, yra išbandyti, patikrinti ir patikimi. […] Jų širdys tokios tyros, patirtis tokia didžiulė, protas toks aštrus, o dvasinė išmintis tokia gili, kad didelė paguoda tiesiog būti jų akivaizdoje.

[…] [Kai buvau pašauktas, man patarė, kad] svarbiausias mano darbas – visada būti harmonijoje su savo Broliais. […] Tai skambėjo kaip kai kas, ką norėjau daryti visa širdimi.

[…] Padariau išvadą, kad dvasinis vadovavimas didele dalimi priklauso nuo buvimo harmonijoje su Bažnyčios Prezidentu, Pirmąja Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumu – su visais, kuriuos palaikome […] kaip pranašus, regėtojus ir apreiškėjus. Nežinau, kaip galime tikėtis būti visiškoje harmonijoje su Viešpaties Dvasia, jei nesame harmonijoje su Bažnyčios Prezidentu ir kitais pranašais, regėtojais ir apreiškėjais. […]

Mano patarimas Bažnyčios nariams – remti Bažnyčios Prezidentą, Pirmąją Prezidentūrą, Dvylikos Kvorumą ir kitus visuotinius įgaliotinius visa širdimi ir siela. Jei taip darysime, būsime saugiame uoste. […]

Mums taip pat reikia remti ir palaikyti savo vietinius vadovus, nes jie taip pat buvo „pašaukti ir išrinkti“. Kiekvienas šios Bažnyčios narys gali gauti patarimą iš vyskupo ar skyriaus prezidento, kuolo ar misijos prezidento ir Bažnyčios Prezidento bei jo kolegų. Nė vienas iš šių brolių neprašė šių pašaukimų. Nė vienas nėra tobulas. Tačiau jie – Viešpaties tarnai, Jo pašaukti per turinčius teisę gauti įkvėpimą. Šie pašaukti, palaikyti ir paskirti eiti pareigas žmonės turi teisę į mūsų palaikančią paramą.