Mokymasis Viešpaties būdu

1831 m. birželį per pranašą Džozefą Smitą duotame apreiškime Viešpats pareiškė: „Aš visame duosiu jums modelį, kad nebūtumėte apgauti; nes Šėtonas pasklidęs žemėje ir vaikšto apgaudinėdamas tautas“ (DS 52:14).

Įdomu tai, kad Viešpats žodį „modelis“ pavartojo vienaskaitos, o ne daugiskaitos forma. Nemanau, kad sakydamas „visame duosiu […] modelį“ Viešpats omenyje teturi vieną modelį kiekvienai situacijai. Iš tikrųjų skirtingiems dvasiniams tikslams įgyvendinti Viešpats turi skirtingus modelius.

Esminis bet kokio mokymosi ir mokymo tikslas turėtų būti surasti ir panaudoti tokį modelį ar modelius, kurie geriausiai atitiktų mūsų poreikius ir padėtų pasiekti trokštamus mokymosi rezultatus.

Šventoji Dvasia yra trečioji Dievybės narė, Apreiškėja, Mokytoja, Guodėja, Šventintoja ir mums viską primena (žr. Jono 14:16–17, 26; 3 Nefio 27:20). Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas (1862–1933) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino: „Šventosios Dvasios pareigybės tarnauti žmonėms aprašas pateiktas Raštuose. Ji yra Tėvo atsiųsta Mokytoja; tad turintiems teisę būti Jos mokomiems Ji apreikš viską, kas būtina sielos pažangai.“¹ Pakviesti Šventąją Dvasią būti tikrąja Mokytoja – tai viso Viešpaties mokymosi ir mokymo modelio esmė.

Paveikslėlis

young woman reading Preach My Gospel

Besimokantysis, laisva valia veikdamas pagal teisingus principus, atveria savo širdį Šventajai Dvasiai ir taip pakviečia Jos mokančią, liudijančią galią ir patvirtinantį liudijimą. Mokymasis tikėjimu reikalauja dvasinių, protinių ir fizinių pastangų, ne vien pasyvaus klausymo. Savo pasiryžimą mokytis ir priimti Šventosios Dvasios mokymą Dangiškajam Tėvui ir Jo Sūnui Jėzui Kristui išreiškiame tikėjimo įkvėptais nuoširdžiais ir nuosekliais veiksmais.

Pažvelkime, kaip misionieriai padeda besidomintiesiems mokytis tikėjimu. Dvasinių įsipareigojimų laikymasis, pvz., Mormono Knygos studijavimas ir meldimasis dėl jos, įsakymų laikymasis, Bažnyčios lankymas, iš besidominčiojo pareikalauja naudoti tikėjimą ir veikti. Toks pats principas tinka visiems nariams, įskaitant tėvus, mokytojus ir vadovus.

Vien mokymas, primygtinis raginimas ir aiškinimas – kad ir kaip svarbu tai atrodytų – besidominčiajam, vaikui, mokiniui ar nariui niekada neperteiks liudijimo apie sugrąžintosios Evangelijos tikrumą. Tik kai tikėjimas paskatins juos veikti ir atvers kelią į širdį, tik tada Šventoji Dvasia sugebės duoti patvirtinantį liudijimą. Tad akivaizdu, kad misionieriai, tėvai, mokytojai ir vadovai turi išmokti mokyti su Dvasios galia. Tačiau jie turi dar vieną taip pat svarbią pareigą – padėti kitiems savarankiškai mokytis tikėjimu.

Kalbu apie tokį mokymąsi, kuris neapsiriboja vien pažintiniu suvokimu ir informacijos išlaikymu bei prisiminimu. Kalbu apie tokį mokymąsi, kuris mus pabudina Dievui (žr. Almos 5:7), nuvelka prigimtinį žmogų (žr. Mozijo 3:19), keičia širdį (žr. Mozijo 5:2) ir atverčia į Viešpatį, kad niekuomet neatpultume (žr. Almos 23:6). Mokymuisi tikėjimu reikia širdies ir uolaus proto (žr. DS 64:34), o to rezultatas – Šventoji Dvasia, kuri Dievo žodžio galią nuneša tiek iki širdies, tiek į pačią širdį. Mokymosi tikėjimu mokytojas negali perduoti mokiniui, misionierius – besidominčiajam, per paskaitą, vaizdinėmis priemonėmis ar praktiniais pratimais; mokinys turi vadovautis tikėjimu ir veikti, kad pats įgytų pažinimą.

1. Ruoškitės mokytis. Puiku, jei lankotės sekmadieninėje mokykloje ir klausotės konkrečios temos mokančio mokytojo. Tačiau jei paplušėjote ir ruošėtės, jei apmąstėte mokytojo paskirtus skaitinius ir prieš pamoką pasimeldėte, galite patirti galingą Dvasios išsiliejimą, o Šventoji Dvasia taps jūsų mokytoja. Pasiruošimas skatina apreiškimą.

2. Bendraukite ugdydami. Noriu, kad atkreiptumėte dėmesį į šią eilutę: „Paskirkite tarp savęs mokytoją, ir tegul ne visi kalba vienu metu; bet tegul vienu metu kalba vienas, ir tegul visi klausosi jo žodžių, kad visiems pasisakius, visi visų būtų ugdomi, ir kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą privilegiją“ (DS 88:122).

Paveikslėlis

young man teaching

Toks yra vienas galingiausių Viešpaties duotų mokymosi ir mokymo modelių. Norėčiau pasiūlyti į šią eilutę pažvelgti kitaip: „Paskirkite tarp savęs mokytoją.“ Kas tas mokytojas? Šventoji Dvasia. Jei norite, jog jūsų mokytoja būtų Šventoji Dvasia, tai „tegul ne visi kalba vienu metu; bet tegul vienu metu kalba vienas, ir tegul visi klausosi jo žodžių, kad visiems pasisakius, visi visų būtų ugdomi.“ Tokį ugdymą tegali duoti Šventoji Dvasia.

Ugdantis bendravimas skatina apreiškimą. Šiuo metu Bažnyčioje mokomės ir taikome dvasiškai jautresnius, kruopštesnius ir reiklesnius mokymosi ir mokymo modelius. Ar ir toliau viską darysime kaip anksčiau, gaudami tuos pačius rezultatus, ar atgailausime, pasikeisime ir vis dažniau mokysime Viešpaties būdu?

3. Kvieskite veikti. Šį tikslą padeda pasiekti vienas paprastas klausimas. Kaip panaudosite sužinotus dalykus? Veikimas pagal apreiškimą skatina papildomą apreiškimą.

Meldžiu, kad neatsiliktume spartėjančiame Viešpaties darbe, kad darbuotumės ne vien tik tais metodais, kuriais darbavomės iki šiol.

Liudiju apie gyvojo Viešpaties Jėzaus Kristaus realumą. Liudiju, kad Jis gyvas. Jis prisikėlė. Jis vadovauja šiai Bažnyčiai ir jos reikalams. Visų mūsų Jis prašo, kad neatsiliktume spartėjančiame Jo darbe ir vadovautumės tais modeliais, kuriuos jis paruošė, kad augtume ir mokytumės.