Geriau suvokti apreiškimo principą
Prezidentas Raselas M. Nelsonas
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentas
Raginu jus žengti visus būtinus žingsnius, kad geriau ir dažniau klausytumėtės Viešpaties, kad galėtumėte priimti tą nušvitimą, kurį Jis nori jums suteikti.
Paveikslėliai iš Getty Images
2017 m. rugsėjo 30 d., po visuotinės konferencijos popietinės sesijos, užsukau į ligoninę aplankyti mylimo kvorumo nario, vyresniojo Roberto D. Heilso. Jis buvo paguldytas į ligoninę prieš kelias dienas, po to, kai patyrė širdies smūgį.
Maloniai pasikalbėjome, o jo sveikata, regis, taisėsi. Jis netgi pats kvėpavo, o tai buvo geras ženklas.
Tačiau tą vakarą Dvasia mano širdžiai ir protui pasakė, kad sekmadienį turėčiau grįžti į ligoninę. Per visuotinės konferencijos sekmadienio rytinę sesiją tas stiprus jausmas grįžo. Jaučiau, kad turėčiau praleisti pietus ir skubėti prie vyresniojo Heilso lovos vos tik pasibaigs rytinė sesija, ką ir padariau.
Atvykęs pastebėjau, kad vyresniojo Heilso sveikatos būklė stipriai pablogėjo. Deja, jis mirė praėjus 10 minučių nuo mano atvykimo, bet esu dėkingas, kad, jam paliekant šį gyvenimą, buvau šalia jo drauge su jo brangiąja žmona Mare ir dviem jų sūnumis.
Koks jaučiuosi dėkingas, kad Šventosios Dvasios šnabždesiai paragino mane padaryti tai, ko kitu atveju galbūt nebūčiau daręs. Ir koks esu dėkingas už apreiškimo tikrumą ir kad dangūs vėl atviri.
Šiais metais asmeniškai ir klasėse studijuosime Doktriną ir Sandoras. Šie „dieviški apreiškimai ir įkvėpti pareiškimai“ gali palaiminti visus, kurie juos studijuoja ir veikia pagal jų dieviškas direktyvas. Jie kviečia „visus žmones visur įsiklausyti į Viešpaties Jėzaus Kristaus balsą“1, nes iš tiesų „Viešpaties balsas skamba visiems žmonėms“ (Doktrinos ir Sandorų 1:2).
Pavojus, tamsa, apgaulė
Kaip mums priminė COVID-19 pandemija, fizinės ir dvasinės audros yra mūsų gyvenimo žemėje dalis. Apie metą prieš Savo antrąjį atėjimą Gelbėtojas pranašavo kaip apie didelės negandos dienas. Jis sakė: „Bus badai ir marai, ir žemės drebėjimai įvairiose vietose“ (Džozefo Smito – Mato 1:29).
Tokią negandą dar sustiprins vis stiprėjanti tamsa ir apgaulė aplink mus. Savo apaštalams Jėzus sakė, kad prieš Jo sugrįžimą „įsigalės nedorybė“ (Džozefo Smito – Mato 1:30).
Šėtonas sutelkė savo pajėgas ir siautėja prieš Viešpaties darbą ir tuos, kurie jį dirba. Dėl tų vis didėjančių pavojų, su kuriais susiduriame, dieviško vedimo poreikis mums dar niekada nebuvo toks didelis, o mūsų pastangos klausyti Jėzaus Kristaus – mūsų Tarpininko, Gelbėtojo ir Išpirkėjo – balso dar niekada nebuvo tokios būtinos.
Kaip sakiau netrukus po to, kai buvau pašauktas Bažnyčios prezidentu, Viešpats pasiruošęs mums apreikšti Savo valią. Tai viena didžiausių Jo palaimų mums.2
Mūsų laikais Jis pažadėjo: „Jei prašysi, gausi apreiškimą po apreiškimo, pažinimą po pažinimo“ (Doktrinos ir Sandorų 42:61).
Žinau, kad Jis atsilieps į mūsų maldavimus.
Kaip mes Jo klausomės
Šiais laikais būtina žinoti, kaip kalba Dvasia. Norėdami gauti asmeninį apreiškimą, rasti atsakymus, įgyti apsaugą ir gauti nurodymų, turime atminti pranašo Džozefo Smito mums parodytą pavyzdį.
Pirmiausia pasineriame į Raštus. Taip darant mūsų protas ir širdis atsiveria Gelbėtojo mokymams ir tiesoms. Kristaus žodžiai pasako mums viską, ką turėtume daryti (žr. 2 Nefio 32:2), ypač šiomis netikrumo ir sukrėtimo dienomis.
Tada meldžiamės. Maldai reikalinga iniciatyva, todėl nusižeminame priešais Dievą, susirandame ramią vietą, kur galime reguliariai ateiti, ir išliejame Jam savo širdį.
Viešpats sako: „Artinkitės prie manęs, ir aš artinsiuos prie jūsų; stropiai manęs ieškokite, ir rasite; prašykite, ir gausite; belskite, ir bus jums atidaryta“ (Doktrinos ir Sandorų 88:63).
Artinimasis prie Viešpaties atneša paguodą ir padrąsinimą, viltį ir išgydymą. Todėl meldžiamės Jo vardu dėl savo rūpesčių ir silpnybių, savo troškimų ir artimųjų, savo pašaukimų ir klausimų.
Po to klausomės.
Jei užbaigę maldą pasiliksime ant kelių, į mūsų protą ateis mintys, jausmai ir nurodymai. Jei tuos Dvasios raginimus užsirašysime, tai padės mums atsiminti, ką Viešpats norėjo, kad padarytume.
Kartodami šį procesą mes, kaip sakė pranašas Džozefas Smitas, „geriau ir geriau suvok[sime] apreiškimo principą“3.
Verti gauti apreiškimą
Tam, kad tobulintume savo gebėjimą atpažinti Šventosios Dvasios šnabždesius ir stiprintume gebėjimą gauti apreiškimus, reikalingas mūsų vertumas. Vertumas nereikalauja tobulumo, bet būtina stengtis siekti vis didesnio tyrumo.
Viešpats tikisi kasdienių pastangų, kasdienės pažangos, kasdienės atgailos. Vertumas atneša tyrumą, o tyrumas mus padaro tinkamus Šventajai Dvasiai. Kai pasitelkiame „Šventąją Dvasią savo vadovu“ (Doktrinos ir Sandorų 45:57), tampame tinkami gauti asmeninį apreiškimą.
Jei kas nors stabdo mūsų durų link dangaus atsivėrimą, galbūt mums reikia dėl ko nors atgailauti. Atgaila leidžia mums atverti duris, kad galėtume dažniau ir aiškiau girdėti Viešpaties balsą.
„Matas yra aiškus, – sakė vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo. – Jei kas nors, ką mes galvojame, matome, klausome ar darome, tolina mus nuo Šventosios Dvasios, tuomet turime nustoti galvoti apie tai, į tai žiūrėti, to klausytis ar tai daryti. Jei, pavyzdžiui, tai, kas skirta linksminti, atskiria mus nuo Šventosios Dvasios, tuomet tikrai tokio pobūdžio pasilinksminimas ne mums. Kadangi Dvasia negali pakęsti to, kas vulgaru, žiauru ar nepadoru, tuomet akivaizdu, kad tokie dalykai ne mums.“4
Kai prie vis didėjančio tyrumo ir klusnumo pridėsime pasninkavimą, stropų siekimą, Raštų ir gyvųjų pranašų žodžių studijavimą ir šventyklos bei giminės istorijos darbą, dangūs atsivers. Viešpats, savo ruožtu, įvykdys savo pažadą: „Aš tau suteiksiu savo Dvasios, kuri apšvies tavo protą“ (Doktrinos ir Sandorų 11:13).
Galbūt mums reikės būti kantriems, bet Dievas mums kalbės Savo būdu ir Savo laiku.
Supratimo Dvasia
Jobas pareiškė: „Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą“ (Jobo 32:8). Šiais naujais metais raginu jus žengti visus būtinus žingsnius, kad geriau ir dažniau klausytumėtės Viešpaties, kad galėtumėte priimti tą nušvitimą, kurį Jis nori jums suteikti.
Prieš išeidamas į amžinybę, tą 2017 m. spalio dieną, vyresnysis Heilsas visuotinei konferencijai buvo paruošęs trumpą kalbą, kurios negalėjo pasakyti. Toje kalboje jis rašė: „Mūsų tikėjimas paruošia mus būti Viešpaties akivaizdoje.“5
Kai gauname apreiškimą, leidžiame laiką Dievo akivaizdoje, nes Jis mums atskleidžia Savo valią, mintį, žodį ir balsą (žr. Doktrinos ir Sandorų 68:4). Linkiu visiems mums naudoti savo tikėjimą, šauktis Jo, gyventi vertai Jo pažadėto įkvėpimo ir veikti pagal gautą Dvasios patarimą.