Kaip galiu padėti įveikti išankstinį nusistatymą?
Štai šeši būdai, kaip atsikratyti išankstinių nusistatymų ir skatinti pagarbą.
Ką galiu padaryti, kad įveikčiau išankstinį nusistatymą?
1. Pirmiausia pažvelkite vidun. Galime įsipareigoti atpažinti savyje bet kokį „išankstinį nusistatymą ir jį lydinčius veiksmus“ ir jo atsikratyti.1
Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė: „Kiekvienam, turinčiam išankstinį nusistatymą prieš kitą rasę, reikia atgailauti!“2
2. Stenkitės suprasti. Skirkite laiko išklausyti susidūrusius su išankstiniu nusistatymu. Informacijos galite rasti patikimose knygose, filmuose ir naujienų pranešimuose šia tema.3
Darijus Grėjus, garsus afroamerikietis Bažnyčios narys ir vadovas, pastebėjo: „Jei stengtumės iš tikrųjų įsiklausyti į tuos, kuriuos laikome „kitokiais“, ir jei nuoširdžiai susitelktume leisdami jiems papasakoti apie savo gyvenimą, istorijas, šeimą, viltis ir skausmus, mes ne tik įgytume geresnį supratimą, bet tai taip pat padėtų išgydyti rasizmo žaizdas.“4
3. Pasisakykite. Jei girdite ką nors išsakant klaidingą ar neigiamą mintį apie rasę, pasisakykite maloniai, bet aiškiai.
Prezidentas Dalinas H. Ouksas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė: „Mes, kaip piliečiai ir Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, turime labiau pasistengti padėti pašalinti rasizmą.“5
Vyresnysis Geritas V. Gongas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Esame kviečiami padaryti pasaulį geresnį iš vidaus, po vieną asmenį, šeimą, gatvę.’’6
Ką daryti, jei patyriau diskriminaciją?
1. Atleisk ir įgyk draugą. Kai mus įskaudina kitų veiksmai, galime mokyti, atleisti ir siekti užmegzti gerus santykius.
Tarnaudamas krašto Septyniasdešimties nariu vyresnysis Fredas A. „Tonis“ Parkeris sakė: „Kai tapau rasizmo auka, man pavyko susitikti su tuo žmogumi, atleisti jam ir išspręsti šią problemą. Jei kas nors sako tai, kas skaudina mano jausmus, turiu rasti būdą, kaip padėti jam suprasti, kodėl tai skaudu. Tai galimybė ne tik atleisti, bet ir užmegzti gerus santykius, kad žmogus ne tik žiūrėtų į Tonį Parkerį kaip į afroamerikietį, bet ir kaip į Dievo vaiką. Jėzus mokė atleisti (žr. Mato 18:21–35) ir mokė, kai esame įsižeidę, kreiptis į tą asmenį ir pasikalbėti (žr. Mato 18:15).“7
2. Gaukite naudingų pamokų iš patirtų nuoskaudų (žr. Doktrinos ir Sandorų 122:7).
Pastorius Eimosas K. Braunas pasakoja istoriją apie Hovardą Vašingtoną Turmaną. Hovardas gyveno šalia moters, kuri netinkamai elgėsi su jo šeima, nes jie buvo juodaodžiai, – net mėšlą iš savo vištidės mėtydavo į Turmanų kiemą.
Kai ta moteris susirgo, Hovardo motina atnešė jai sriubos ir rožių. Su dėkingumu moteris paklausė, iš kur gėlės. Ponia Turman paaiškino: „Kai jūs mėtėte vištų mėšlą, Dievas ruošė dirvą.“
„Taip turime elgtis, kai esame apsupti blogio, – sakė pastorius Braunas. – Priimkite mėšlą, bet turėkite tikėjimo Dievu, kad pavyktų jį panaudoti užauginant rožių sodą.“8
3. Į Kristų kreipkitės išgydymo ir patarimo. Skausmo patikėjimas Gelbėtojui ir sekimas juo gali atnešti ramybę.
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad be mūsų išpirkimo iš nuodėmės, patenkinant teisingumo keliamus reikalavimus, Jėzus Kristus „taip pat patenkina teisingumo skolą mums, numalšindamas ir kompensuodamas mums visas mūsų nekaltai patirtas kančias“9.
Gelbėtojas rodo puikų pavyzdį, kuriuo galime sekti. Jis mus išmokė, ką daryti, kai esame įžeidinėjami (žr. Mato 18:15), persekiojami (žr. Mato 5:38–48), ir net neteisingai pasmerkti mirčiai (žr. Luko 23:34).