When it Comes to Ministry

Esu dėkingas už šiandien mūsų aptarimui pasiūlytą temą. Kai kalbama apie tarnystę, dažnai atsiverčiu Almos žodžius ir apaštalo Pauliaus pamokymus, kad prisiminčiau, ko apie tai moko Raštai.

Alma mokė žmones, sakydamas: „Ir dabar, kadangi norite įeiti į Dievo kaimenę ir vadintis jo žmonėmis ir pasiryžę nešti vienas kito naštas, kad jos būtų lengvos; taip, ir pasiryžę gedėti su tais, kurie gedi; taip, ir guosti tuos, kuriems reikia paguodos, ir būti Dievo liudytojais visada ir visame, ir visur, kur bebūtumėt, net iki mirties, kad būtumėte išpirkti Dievo ir priskaičiuoti prie tų, iš pirmojo prisikėlimo, kad turėtumėte amžinąjį gyvenimą“ (Mozijo 18:8–9). Atkreipkime dėmesį į šiuos žodžius: „kad būtumėte […]“ ir „kad turėtumėte […]“. Alma moko žmones, kad rūpindamiesi vieni kitais leidžiame Gelbėtojo Apmokėjimui mus visapusiškai paveikti ir pasiruošiame gauti amžinąjį gyvenimą. Apaštalas Paulius 2 Korintiečiams 1:3–4 mokė: „Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.“ Tai svarbus priminimas, kad mums visiems reikia paramos. Kai meldžiamės, gauname Viešpaties teikiamą paguodą, „kad mes galėtume paguosti“.

Neseniai, kalbėdamasis apie misionierišką tarnystę su grupele misijos prezidentų, vyresnysis Uchtdorfas pasakė: „Žmonėms nesvarbu, kiek žinote, kol nesužino, kiek jie jums rūpi.“ Mūsų Raštų pažinimas ir liudijimas apie Gelbėtojo realumą visada turi atsispindėti tame, kaip rūpinamės savo artimu.

Vėl skaitydami Gelbėtojo pasakojimą apie gerąjį samarietį dažnai susimąstome apie jį ir jo rūpestį sužeistuoju. Visgi norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į užeigos savininką. Apie jį pasakyta labai mažai, žinome tik tai, kad jis ir gerasis samarietis yra gerai pažįstami ir jie pasitiki vienas kitu. Kaip žinia, gerasis samarietis yra Gelbėtojo, Jo meilės, rūpesčio ir dėmesio kiekvienam iš mūsų pavaizdas. Užeigos savininkas yra Bažnyčios, į kurią Gelbėtojas atveda sužeistas sielas, gyvenimo kelyje nukentėjusias nuo tamsos jėgų antpuolių ir nuodėmės pasekmių, simbolis ir pavaizdas. Joms reikia ypatingos paramos ir rūpesčio, prie kurio turi prisidėti daugelis mūsų, esančių Bažnyčios apylinkėje ar skyriuje, į kurį Viešpats jas atvedė. „Kitą dieną iškeliaudamas jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: „Slaugyk jį, o jeigu ką išleisi viršaus, sugrįžęs atsilyginsiu“ (Luko 10:35).

Gelbėtojas netrukus sugrįš ir mes ruošiamės šlovingam Jo sugrįžimui. Esame palaiminti, kad galime rūpintis vieni kitais, taip leisdami Jo Apmokėjimui veikti mumyse, mus keisti ir paruošti amžinajam gyvenimui. Turiu liudijimą, kad Gelbėtojas džiūgauja, kai su meile rūpinamės vieni kitais, kai vieni dėl kitų meldžiamės ir šaukiamės dangaus galių paremti ir nukreipti mūsų šeimas. Viešpats yra greta. Jis myli mus. Tarnaudami vieni kitiems išties tampame panašesni į Kristų. Jėzaus Kristaus vardu. Amen.