Viešpats paruošė Savo vaikams nuostabų planą
„Bet Viešpats žino viską nuo pradžios; todėl jis paruošia kelią atlikti visus jo darbus tarp žmonių vaikų; nes štai jis turi visą galią visiems savo žodžiams įvykdyti“ (1 Nefio 9:6).
Tai mano mėgstamiausia Mormono Knygos eilutė. Taip sakant, tai yra mano „prieglobstis“, kuriame visada galiu rasti ramybę ir poilsį. Tai mano namai, kuriuose puikiai suprantu savo šeimos narius. Gyventi vadovaujamai Dangiškojo Tėvo ir Gelbėtojo atvira širdimi yra mano natūralus poreikis. Tai galimybė tapti geriausiai, kokia tik galiu: šiame gyvenime žemėje atrasti ir realizuoti visus prieš mirtingąjį gyvenimą įgytus talentus ir papildyti juos naujais, kurie man būtų vertingi.
Man gyvenime svarbus saugumo jausmas. „Organizuokitės; paruoškite visa, kas reikalinga“ – tai mano įprastas planas, kad ir ką imčiausi daryti. Iš pradžių įsivaizduoju, ką noriu pasiekti, galvodama, kaip tai atrodys, kai bus pasiekta, o tada laukiu pasitenkinimo atliktu darbu jausmo, stengdamasi viską apgalvoti ir kruopščiai padaryti. Geriausia būtų, kad patys patirtumėte džiaugsmą ir jį suteiktumėte aplinkiniams. Gyventi harmonijoje ir gerbiant vieniems kitus – to aš siekiu ir visada tai jaučiu bendraudama su Viešpačiu ir Dangiškuoju Tėvu.
„Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus“ (Patarlių 3:5–6) – antroji Raštų eilutė, kuri yra mano atspirties taškas renkantis ką daryti. Tai padeda susitelkti, nustatyti prioritetus ir tikėti dangaus pagalba.
Kai Viešpats ką nors pasako, aš stengiuosi tai padaryti. Prieš šešerius metus jaučiau, kad būsiu laiminga įstojusi į medicinos koledžą. Man buvo 51 metai. Anksčiau buvau baigusi du kitus visiškai kitokios profesinės krypties institutus. Supratusi, kad neturiu pakankamai laiko pasiruošti ir išlaikyti valstybinį egzaminą, atsisakiau minties stoti į medicinos koledžą. Tačiau Bažnyčios pašaukimai labai tiksliai pakoreguoja mano gyvenimą. Aš, kaip kuolo gerovės ir savarankiškumo programos misionierė, mokiau įvairias Bažnyčios narių grupes įvairiais klausimais. Ruošdamasi mokyti kitus suvokiau, kad galiu įstoti į kolegiją pagal konkursinį balą. Tai buvo išeitis! Eureka! Kliūčių nebeliko. Ketverius metus buvo gana sunku derinti darbą ir vakarines studijas, mokytis lotynų kalbos ir anatomijos. Tačiau į kiekvieną egzaminą ėjau tikėdama, kad kelią į laimę nurodė Viešpats. Ši mintis man suteikė papildomų jėgų. 2021 m. birželio 28 d. studijas baigiau diplomu su pagyrimu. Į šį įvykį žiūriu kaip į Viešpaties palankumą mano paklusnumui ir tam, kad patikėjau Jam savo gyvenimą.
Viešpats mums dovanoja kiekvieną mūsų buvimo žemėje akimirką, o mūsų ateitis priklauso nuo to, kuo jas užpildysime šiuo metu.