Liudijimas apie Evangeliją

Norėčiau papasakoti apie tris šventas dvasines patirtis, kurios yra dalis mano liudijimo apie Evangeliją.

Pirma, žinau, kad Dangiškasis Tėvas gyvena ir kad Jis mane myli. Vieną dieną pasninkavau ir lovoje studijavau Šventuosius Raštus. Mano žmona sėdėjo šalia, taip pat studijavo Raštus. Staiga aiškus balsas man pasakė: „Myliu tave.“ Tuo metu aš išsigandau, nes nežinojau, kas tuos žodžius ištarė. Pakilau, atsisėdau ant lovos ir apsidairiau, kad galėčiau pamatyti, ar žmona girdėjo šiuos žodžius. Ji toliau tyliai skaitė Raštus ir aš supratau, kad ji negirdėjo balso.

Po kelių sekundžių vėl išgirdau balsą ir jis labai aiškiai pasakė: „Aš esu tavo Tėvas, tu esi mano sūnus ir Aš tave myliu.“ Tą akimirką aš pajutau Dangiškojo Tėvo buvimą labai arti savęs – tarsi Jis stovėtų prie lovos krašto ir kalbėtų su manimi. Jaučiau Jo meilę ir tai buvo stebuklingas įvykis, kurio niekada nepamiršiu. Per šią ir kitas patirtis žinau, kad Dangiškasis Tėvas yra mano Tėvas, kad aš esu Jo sūnus ir kad Jis mane myli. Ši patirtis ir mano liudijimas per daugelį metų teikė man stiprybės ir ugdė savivertę.

Antra, žinau, kad Jėzus Kristus mirė už mano ir kiekvieno žmogaus, kuris gyveno ar kada nors gyvens žemėje, nuodėmes. Jis yra mano Gelbėtojas. Prieš daugelį metų aš vėl pasninkavau ir buvau nuneštas Dvasioje. Mintyse mačiau Gelbėtoją Getsemanės sode, palinkusį prie uolos ir besimeldžiantį. Supratau, kad tą akimirką Jis apmokėjo pasaulio nuodėmes. Stebėdamas Jį supratau, kad jis kentėjo ir sumokėjo už mano nuodėmes – už kiekvieną iš jų. Taip pat supratau, kad tada Jėzus Kristus mane pažinojo taip pat, kaip ir dabar. Kadangi žiūrėjau į Gelbėtoją iš šono, galėjau matyti tik jo kairį šoną. Man stebint, kaip Jis kenčia, Jis pasuko galvą į šoną ir pažvelgė tiesiai į mane. Man pasidarė gėda ir nusukau žvilgsnį. Esu labai dėkingas už Apmokėjimą – už mano nuodėmių atleidimą. Žinau, kad Jėzus Kristus mirė už mane.

„Štai, sakau jums, kad kai jo siela buvo padaryta atnaša už nuodėmę, jis matys savo sėklą. Ir dabar ką pasakysite? Ir kas bus jo sėkla?

Štai sakau jums, kad kas tik išgirdo pranašų žodžius, taip, visų šventųjų pranašų, kurie pranašavo apie Viešpaties atėjimą – sakau jums, kad visi tie, kas įsiklausė į jų žodžius ir patikėjo, kad Viešpats išpirks savo žmones, ir žvelgė ateitin į tą dieną, laukdami savo nuodėmių atleidimo, sakau jums, kad šitie yra jo sėkla, arba Dievo karalystės paveldėtojai“ (Mozijo 15:10–11).

Ir pagaliau žinau, kad prieš ateidamas į žemę – dvasiniame pasaulyje – sudariau sandoras su Dangiškuoju Tėvu. Vėlgi pasninkaudamas – pasninkas atneša daug palaiminimų – mintyse pamačiau, kaip stoviu aukštai virš žemės ir žiūriu į ją. Dangiškasis Tėvas buvo mano dešinėje ir sėdėjo Savo soste. Jis nekalbėjo: nebuvo reikalo. Jam nereikėjo kalbėti, nes aš galėjau puikiai Jį suprasti. Jis tik šypsojosi ir man buvo malonu būti jo akivaizdoje. Puikiai supratau, ko Jis nori iš manęs. Vienintelis mano troškimas buvo būti panašiam į Jį ir daryti darbą, kurį Jis daro, – įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą (Mozės 1:39). Žvelgdamas žemyn, pamačiau išplitusias tamsos miglas. Taip pat supratau, kad jos tirštesnės ten, kur daug žmonių, pavyzdžiui, miestuose, ir ne tokios tirštos ten, kur mažiau žmonių, pavyzdžiui, kalnuose ir kaimuose. Tada aš pasakiau Dangiškajam Tėvui: „Aš nusileisiu ir padėsiu tamsoje esantiems žmonėms rasti kelią į šviesą!“ Iš tos patirties suprantu, kad sudariau sandorą vykdyti misionierišką darbą ir turbūt daug žmonių sudarė panašias sandoras.

Esu labai dėkingas už turimą liudijimą. Žinau, kad Evangelija yra tikra, kad Dangiškasis Tėvas mus myli ir kad Gelbėtojas mirė už mūsų nuodėmes.