O, Dieve, kiek meilės, didžios išminties

1. O, Dieve, kiek meilės, didžios išminties

susikaupė ten, danguje;

Tu Jėzų siuntei kraujuoti už mus

ir mirti baisioj kančioje.

2. Jis kraują praliejo už mūsų kaltes,

gyvybę aukojo dėl mūs,

auka tobuloji Kristaus paties

išgelbėjo žmones visus.

3. Išliko mūs Viešpats visur paklusnus

ir pelnė karūną šlovės.

„Tavoji valia, o Dieve, tebus“ –

štai kelrodė Jėzaus žvaigždė.

4. Paženklino kelią ir vedė tenai,

kur Dievo esybė šventa.

Nurodymais Kristaus seksim nūnai,

kad būt amžinybė lemta.