Malda ir apreiškimas

Paprašykite mokinių įvardyti kelis būdus, kaip technologijos padeda mums bendrauti su kitais. Mokinių atsakymus surašykite lentoje.

• Nors technologijos mums leidžia bendrauti beveik su visais norimais žmonėmis, kodėl kartais būna sunku veiksmingai bendrauti su mūsų Dangiškuoju Tėvu?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 14:7–11, o likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, ko Gelbėtojas mokė apie Dangiškojo Tėvo norą atsakyti į mūsų maldas.

• Kokio principo Gelbėtojas mokė apie Dangiškojo Tėvo pasiryžimą atsakyti į mūsų maldas? (Mokinių atsakymuose turėtų nuskambėti toks principas: Dangiškasis Tėvas girdi ir atsako, kai prašome, ieškome ir beldžiamės.)

Kad padėtumėte mokiniams praplėsti šio principo supratimą, pasidalinkite toliau pateiktu prezidento Džeimso E. Fausto (1920–2007) iš Pirmosios Prezidentūros teiginiu:

Paveikslėlis

Prezidentas Džeimsas E. Faustas

„Jokia žemiška galia negali mūsų atskirti nuo tiesioginio ryšio su mūsų Kūrėju. Meldžiantis niekada neįvyks joks mechaninis ar elektroninis gedimas. Nėra maldos dažnumo per dieną ir jos trukmės limito. Nėra nustatytų kvotų, nurodančių, kiek reikmių galime paminėti kiekvienoje maldoje. Mums nereikia kreiptis į sekretores ar užsiregistruoti, kad pasiektume malonės sostą. Jis visuomet ir visur pasiekiamas“ (“The Lifeline of Prayer,” Ensign, May 2002, 59).

• Ką galėtumėte patarti žmogui, kuris nesimeldžia dažnai, nes netiki, kad Dievas išklauso ir atsako į jo maldas?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 32:8–9, o likusiuosius – surasti, ko Nefis mokė apie maldą. Galite užduoti tokius arba panašius klausimus:

• Ką, jūsų manymu, reiškia „visada melstis“?

• Ar matėte pavyzdį žmogaus, kuris visada meldžiasi? Kaip šis žmogus buvo dėl to palaimintas?

• Ką jums reiškia tai, kad Viešpats „pašventins“ jūsų pastangas jūsų sielų gerovei, jeigu melsite Jo pagalbos? (Gali būti pravartu paminėti, kad kažką pašventinti reiškia paskirti jį konkrečiam arba šventam tikslui, t. y. padaryti jį šventą.)

Paraginkite mokinius visuomet stropiai melstis. Patikinkite juos, kad Dangiškasis Tėvas išties išklauso jų maldas ir be galo trokšta juos palaiminti.

Paprašykite mokinių įvardyti keletą klausimų ar aplinkybių, dėl kurių jauni suaugusieji gali norėti gauti apreiškimą iš Dievo.

Priminkite jiems Lehio sapną apie gyvybės medį ir paminėkite, kad Nefis, išgirdęs apie šį įkvėptą sapną, panoro apie jį daugiau sužinoti. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 1 Nefio 10:17–19. Likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, ko šiose eilutėse mokoma apie apreiškimą ir kas jį gali gauti.

• Ko šiose eilutėse mokoma apie asmeninį apreiškimą? (Įsitikinkite, kad įvardijama tokia doktrina: Dievas Šventosios Dvasios galia apreiškia tiesą visiems, kurie stropiai stengiasi ją pažinti.)

Pateikite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

Paveikslėlis

Vyresnysis Deividas A. Bednaris

„[Apreiškimo dvasia] prieinama ne tik pirmininkaujantiems Bažnyčios įgaliotiniams; ji priklauso ir turėtų veikti kiekvieno vyro, moters ir atskaitomybės amžiaus sulaukusio ir šventas sandoras sudariusio vaiko gyvenime. Apreiškimo dvasią į savo gyvenimą kviečiame nuoširdžiai jos trokšdami ir būdami jos verti“ („Apreiškimo dvasia“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kodėl ši vyresniojo Bednario įžvalga jus padrąsina?

Paaiškinkite, kad Nefiui taip pat buvo parodytas gyvybės medžio regėjimas, kadangi jis buvo to vertas ir tikėjo (žr. 1 Nefio 11–14). Taip pat paminėkite, kad Lamano ir Lemuelio reakcija į tėvo viziją labai skyrėsi nuo Nefio reakcijos. Paprašykite dviejų mokinių garsiai perskaityti 1 Nefio 15:1–3, 7–9, o likusiųjų – sekti skaitomą tekstą ir pamąstyti, ko jie gali pasimokyti iš šių eilučių.

• Kas šiose eilutėse jums svarbiausia?

Pakvieskite kitą mokinį garsiai perskaityti 1 Nefio 15:10–11. Galite paminėti, kad 11 eilutėje yra teiginio „jei – tai“ pavyzdys Raštuose. Lentoje užrašykite toliau pateiktą nebaigtą sakinį ir paklauskite, kaip mokiniai, remdamiesi 10–11 eilutėmis, jį užbaigtų:

Pakvieskite mokinius 11 eilutę daline nuoroda sujungti su Almos 26:22 ir tada paklauskite:

• Kaip tai, kas parašyta 1 Nefio 15:10–11 ir Almos 26:22, panaudotumėte mokydami, kaip rasti atsakymus į savo maldas?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jokūbo knygos 4:6, o likusiųjų – išsiaiškinti, ką dar, be prašymo su tikėjimu, darė Jokūbo žmonės, kad gautų apreiškimą. Galite paaiškinti, kad frazė „mes tyrinėjame pranašus“ reiškia skaityti pranašų žodžius Raštuose.

• Kodėl, jūsų manymu, senovės ir dabartinių pranašų žodžių studijavimas gali padėti mums gauti apreiškimą iš Viešpaties?

Pateikite ir perskaitykite toliau esantį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis

Vyresnysis Robertas D. Heilsas

„Kai norime kalbėtis su Dievu, mes meldžiamės. O kai norime, kad Jis kalbėtų mums, mes tyrinėjame Raštus; nes Jis kalba per Savo pranašus. Jei klausysime Jo raginimų, Jis mokys mus per Šventąją Dvasią.

Jei pastaruoju metu negirdėjote jums kalbančio Jo balso, naujai įsiskaitykite ir įsiklausykite į Raštus. Jie yra mūsų dvasinis gelbėjimo lynas“ („Šventieji Raštai – Dievo dovana išgelbėjimui“ 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pakvieskite mokinius pagalvoti apie išgyvenamą sunkumą arba sprendimą, kurį reikia priimti. Paprašykite jų pagalvoti, ar jie jau teiravosi Viešpaties maldoje ir ar atsivertė Raštus ieškodami atsakymų.

Kad padėtumėte mokiniams suvokti, kaip Viešpats mums suteikia asmeninį apreiškimą, lentoje užrašykite tokias Raštų nuorodas:

Kiekvieną eilutę paskirkite keliems mokiniams. Paprašykite, kad jie perskaitytų paskirtas eilutes ir išsiaiškintų bent vieną būdą, kaip Dievas savo vaikams teikia asmeninį apreiškimą. Pakvieskite mokinius papasakoti, ką surado. Atsižvelgdami į savo mokinių reikmes galite pasidalinti toliau pateiktais prezidento Boido K. Pakerio (1924–2015) ir vyresniojo Ričardo G. Skoto (1928–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiais:

Paveikslėlis

Prezidentas Boidas K. Pakeris

„Dvasia atkreipia mūsų dėmesį ne rėkdama ar purtydama mus grubia ranka. Ji kužda. Ji glosto taip švelniai, kad, jeigu būname pernelyg užsiėmę, galime Jos visai nepajusti. […]

Kartais Ji mus paspaus pakankamai tvirtai, kad atkreiptume dėmesį. Tačiau dažniausiai, jeigu neįsiklausysime į tą švelnų jausmą, Dvasia atsitrauks ir lauks, kol ateisime ieškodami ir klausydamiesi ir, kaip Samuelis senovėje, sakysime: „Kalbėk, [Viešpatie], tavo tarnas klauso“ (1 Samuelio 3:10.)“ (“The Candle of the Lord,” Ensign, Jan. 1983, 53).

Paveikslėlis

Vyresnysis Ričardas G. Skotas

„Jo atsakymai retai ateis jums klūpint ir meldžiantis, net kai maldausite atsakyti nedelsiant. Daug dažniau Jis nukreips jus tyliomis akimirkomis, kai Dvasia galės veiksmingiausiai paliesti jūsų protą ir širdį. Todėl jums reikia rasti tas ramias valandėles, kad galėtumėte atpažinti, kada esate mokomi ir stiprinami“ („Naudokime dangišką maldos dovaną“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Priminkite, kad negalime pasirinkti, kaip Dievas mums apreikš tiesą, tačiau, kai veikiame tikėdami, mes geriau paruošiame savo širdį ir protą apreiškimui gauti. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, kaip jie gavo asmeninį apreiškimą, jei tai nėra pernelyg asmeniška ar šventa.

Paprašykite, kad mokiniai tyliai palygintų 2 Nefio 28:30 ir Almos 12:9–11 eilutes ir surastų principus, padėsiančius jiems gauti stipresnį asmeninį apreiškimą.

• Ko šios eilutės moko, kas padėtų mums gauti stipresnį asmeninį apreiškimą? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų atpažinti tokį principą: Viešpats mums apreiškia tiesą pagal tai, kaip stropiai įsiklausome į Jo žodį. Apreiškimas dažnai gaunamas eilutė po eilutės.)

• Kodėl, jūsų manymu, prieš duodamas papildomo pažinimo Viešpats reikalauja, kad paklustume tam, ką Jis jau mums yra apreiškęs?

• Ką reiškia, kad apreiškimas gaunamas „eilutė po eilutės“?

Jei liks laiko, galite su klase aptarti 1 Nefio 18:1–3, kad pailiustruotumėte, kaip Nefis po truputį gavo apreiškimą, mokiusį, kaip pastatyti laivą.

Pateikite vyresniojo Deivido A. Bednario teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio jį perskaityti:

Paveikslėlis

Vyresnysis Deividas A. Bednaris

„Apreiškimas dažniausiai ateina per kažkurį laiką, pamažu ir mums suteikiamas pagal mūsų troškimą, vertumą ir pasiruošimą. Tokios Dangiškojo Tėvo žinios pamažu ir švelniai „leidžiasi ant [mūsų sielų] kaip rasa iš dangaus“ (DS 121:45). Ši apreiškimo forma yra dažniau pasitaikanti“ („Apreiškimo Dvasia“).

• Žvelgdami į savo praeitį atsakykite, kaip Viešpats po truputį jus vedė priimant sprendimus arba siekiant Jo pagalbos kažką suprasti?

Pamoką baikite pateikdami prezidento Tomo S. Monsono teiginį ir paprašydami kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

Paveikslėlis

Prezidentas Tomas S. Monsonas

„Jei kuris nors iš mūsų buvome lėti įsiklausyti į patarimą visuomet melstis, nėra tinkamesnio laiko tai pradėti nei dabar. Viljamas Kuperis sakė, kad Šėtonas dreba matydamas silpniausią šventąjį klūpintį“ [‘Exhortation to Prayer,’ in Olney Hymns]” („Karališkoji kunigystė“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Paprašykite mokinių susimąstyti apie tai, kiek pastangų šiuo metu kasdieniame gyvenime jie deda į maldą. Paraginkite juos sekti šioje pamokoje aptartais principais, kad per maldą ir Raštų studijavimą gautų stipresnių asmeninių apreiškimų. Pakvieskite mokinius papasakoti, kaip jie žino, kad Dangiškasis Tėvas atsako į jų maldas. Paliudykite, kad mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas įkvėps mūsų supratimą ir nukreips, jei tik pasiruošime visa tai priimti.