Išlaikykime dieną Kristuje

Tai buvo diena, kupina taiklių ir atvirų palyginimų, sudėtingų klausimų ir gilios doktrinos. Išsakęs griežtą priekaištą tiems, kurie buvo tarsi „pabalinti kapai, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų“¹, Jėzus mokė dar trijų palyginimų apie dvasinį pasirengimą ir mokinystę. Vienas iš jų buvo palyginimas apie dešimt mergelių.

„Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.

Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos.

Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus.

Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir aliejaus.

Jaunikiui vėluojant, visos pradėjo snausti ir užmigo.

Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: „Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!“

Tada visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus.

Kvailosios prašė protingųjų: „Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta!“

Protingosios atsakė: „Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau eikite pas pardavėjus ir nusipirkite.“

Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos.

Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašyti: „Viešpatie, viešpatie, atidaryk mums!“²

O jis atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jūs manęs nepažįstate!“³

Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis.“⁴

Prezidentas Dalinas H. Ouksas uždavė tokius susimąstyti skatinančius klausimus, susijusius su Jaunikio atėjimu:⁵ „Kas būtų, jei Jo atėjimo diena būtų rytoj? Jeigu žinotume susitiksią su Viešpačiu rytoj – dėl pirmalaikės mirties arba dėl netikėto Jo atėjimo, – ką darytume šiandien?“⁶

Iš asmeninės patirties žinau, kad dvasinis pasiruošimas Viešpaties atėjimui yra ne tik būtinas, bet ir vienintelis būdas rasti tikrą ramybę ir laimę.

Tai buvo graži, bet žvarboka rudens diena, kai pirmą kartą išgirdau žodžius: „Jūs sergate vėžiu.“ Mudu su vyru buvome priblokšti! Kai tyloje mąstydami apie naujienas važiavome namo, širdy ėmiau nerimauti dėl mūsų trijų sūnų.

Mintyse paklausiau Dangiškojo Tėvo: „Ar aš mirsiu?“

Šventoji Dvasia sušnibždėjo: „Viskas bus gerai.“

Tada paklausiau: „Ar aš gyvensiu?“

Vėl atėjo atsakymas: „Viskas bus gerai.“

Sutrikau. Kodėl gavau tą patį atsakymą į klausimus „ar gyvensiu“ ir „ar mirsiu“?

Tada staiga kiekviena mano esybės dalelė prisipildė visiškos ramybės, kai man buvo priminta: mums nereikia skubėti namo ir mokyti savo vaikų melstis. Jie žino, kaip per maldą gauti atsakymus ir paguodą. Mums nereikia skubėti namo ir mokyti jų apie Raštus ar dabartinių pranašų žodžius. Tie žodžiai jau yra pažįstamas stiprybės ir supratimo šaltinis. Mums nereikia skubėti namo ir mokyti jų apie atgailą, Prisikėlimą, Sugrąžinimą, išgelbėjimo planą, amžinąsias šeimas ar pačią Jėzaus Kristaus doktriną.

Tą akimirką aštriai suvokiau kiekvienos šeimos namų vakaro pamokos, Raštų studijavimo sesijos, tikėjimo maldos, kiekvieno palaiminimo, išsakyto liudijimo, sudarytos sandoros ir jos laikymosi, lankymosi Viešpaties namuose ir šabo dienos šventimo svarbą! Tada jau buvo per vėlu ieškoti aliejaus žibintams. Mums reikėjo kiekvieno lašo, ir jo reikėjo dabar!

Jei mirčiau, dėl Jėzaus Kristaus ir Jo sugrąžintosios Evangelijos mano šeima būtų paguosta, sustiprinta ir vieną dieną atkurta. Jei gyvenčiau, turėčiau prieigą prie didžiausios galios šioje žemėje, kuri padėtų man ištverti, atsilaikyti ir išgyti. Galiausiai, dėl Jėzaus Kristaus viskas gali būti gerai.

Atidžiai studijuodami Doktriną ir Sandoras sužinome, ką reiškia „gerai“:

„Ir tą dieną, kai aš ateisiu savo šlovėje, išsipildys palyginimas, kurį aš sakiau apie dešimt mergelių.

Nes tie, kurie yra išmintingi ir priėmė tiesą, ir pasitelkė Šventąją Dvasią savo vadovu, ir nebuvo apgauti, – iš tiesų sakau jums: jie nebus nukirsti ir įmesti į ugnį, bet išlaikys tą dieną.“⁷

Jėzus Kristus padaro, kad „išlaikyti tą dieną“ būtų įmanoma. Išlaikyti tą dieną nereiškia papildyti vis didėjantį darytinų darbų sąrašą. Pagalvokite apie didinamąjį stiklą. Jis skirtas ne vien tam, kad daiktai atrodytų didesni. Jis taip pat gali surinkti ir sutelkti šviesą, kad būtų galingesnė. Turime supaprastinti, sutelkti savo pastangas ir būti Jėzaus Kristaus Šviesos rinkėjais. Mums reikia daugiau šventų ir pranašiškų patyrimų.

Šiaurės vakarų Izraelyje yra graži kalnų grandinė, dažnai vadinama „amžinai žaliuojančiu kalnu“. Karmelio kalnas⁸ išlieka žalias ištisus metus, daugiausia dėl rasos. Drėkinimas vyksta kasdien. Tarsi Karmelio rasomis,⁹ kai stengsimės maitinti savo sielą „tuo, kas siejasi su teisumu“¹⁰, „nežymiais ir paprastais dalykais“¹¹, mūsų ir mūsų vaikų liudijimai gyvuos!

Dabar galbūt galvojate: „Bet, sese Rait, jūs nepažįstate mano šeimos. Mums sunkiai sekasi ir nieko panašaus nematome.“ Jūs teisūs. Nepažįstu jūsų šeimos. Tačiau be galo mylintis, gailestingas, galingas, visažinis ir šlovingas Dievas pažįsta.

Klausimai, kuriuos galbūt užduodate, yra širdies klausimai, maudžiantys jūsų sielos gelmėse. Panašūs klausimai randami Šventuosiuose Raštuose:

„Mokytojau, Tau nerūpi, kad [mano šeima] žūva?!“¹²

„Kur yra mano viltis?“¹³

„Ką [man] daryti, kad būtų pašalintas šitas [mane] dengiantis tamsos debesis?“¹⁴

„Kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis?“¹⁵

„Kaip [galiu] laikytis visko, kas gera?“¹⁶

„Viešpatie, ką norėtumei, kad padaryčiau?“¹⁷

Ir tada meiliai kiek įmanoma ateina atsakymai:

„Ar tiki Kristaus galia išgelbėti?“¹⁸

„Ar Viešpats įsakė kuriam nors neragauti jo gerumo?“¹⁹

„Ar [tiki], kad [Jis] gali tai padaryti?“²⁰

„Ar tiki pranašais?“²¹

„Ar naudojate tikėjimą išpirkimu To, kuris jus sukūrė?“²²

„Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?“²³

Mano brangūs draugai, mes negalime dalytis savo aliejumi, tačiau galime dalytis Kristaus šviesa. Aliejus mūsų žibintuose ne tik padės mums „išlaikyti tą dieną“, bet ir gali būti priemonė nušviesti kelią, vedantį mūsų artimuosius pas Gelbėtoją, kuris stovi pasiruošęs išskėstomis rankomis juos priimti.²⁴

„Nešauk balsu ir neliek ašarų, nes tavo vargas bus atlygintas, – sako Viešpats. – Jie sugrįš iš priešo šalies.

Tavo ateičiai yra vilties. Tavo vaikai sugrįš į savo kraštą.“²⁵

Jėzus Kristus „tavo ateičiai yra vilt[is]“. Nėra nieko, ką padarėme ar ko nepadarėme, ko negalėtų pasiekti Jo begalinė ir amžina auka. Jis yra priežastis, dėl kurios mūsų istorijai niekada nebus pabaigos.²⁶ „Todėl turite veržtis pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus, turėdami tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms. Todėl, jei veršitės pirmyn, sotindamiesi Kristaus žodžiu, ir ištversite iki galo, štai, taip sako Tėvas: Jūs turėsite amžinąjį gyvenimą.“²⁷

Amžinasis gyvenimas – tai amžinas džiaugsmas. Džiaugsmas šiame gyvenime, dabar – ne dėl to, kad nepaisome savo dienos iššūkių, bet dėl Viešpaties pagalbos mokytis iš jų ir galiausiai juos įveikti – ir neišmatuojamas džiaugsmas būsimame gyvenime. Ašaros nudžius, sudaužytos širdys bus pagydytos, kas buvo pražuvę, atsiras, rūpesčiai bus išspręsti, šeimos bus atkurtos, ir viskas, ką turi Tėvas, bus atiduota mums.²⁸

Žvelkite į Jėzų Kristų ir gyvenkite²⁹ – tai mano liudijimas šventu mylimo mūsų sielų Ganytojo ir Sargo³⁰ Jėzaus Kristaus vardu, amen.