Broliai ir seserys Kristuje

Mano brangūs draugai, šiandien vyko nuostabios konferencijos sesijos. Visi jautėme Viešpaties Dvasią ir Jo meilę per nuostabias žinias, kuriomis dalijosi mūsų vadovai. Man yra didelė privilegija šį vakarą kreiptis į jus kaip paskutiniam kalbėtojui šioje sesijoje. Meldžiu, kad Viešpaties Dvasia ir toliau būtų su mumis, mums drauge besidžiaugiant kaip tikriems broliams ir seserims Kristuje.

Mūsų brangus pranašas Raselas M. Nelsonas pareiškė: „Kviečiu mūsų narius visame pasaulyje pirmus atsikratyti išankstinio nusistatymo ir jį lydinčių veiksmų. Prašau jus skatinti pagarbą visiems Dievo vaikams.“¹ Kadangi esame pasaulinė ir nuolat auganti Bažnyčia, laikytis šio pranašo kvietimo yra gyvybiškai svarbi būtina sąlyga Gelbėtojo karalystei kurti visose pasaulio tautose.

Jėzaus Kristaus Evangelija moko, kad visi esame mus nuoširdžiai mylinčių dangiškųjų tėvų dvasiniai sūnūs ir dukterys² ir kad prieš gimdami šioje žemėje gyvenome kaip šeima Dievo akivaizdoje. Evangelija taip pat moko, kad visi esame sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą.³ Todėl prieš Jį esame lygūs,⁴ nes „iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas“⁵. Todėl visi turime dievišką prigimtį, paveldą ir potencialą, nes yra „vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose [mumyse]“⁶.

Mes, Kristaus mokiniai, esame kviečiami stiprinti tikėjimą ir meilę savo dvasiniams broliams ir seserims, nuoširdžiai sujungiant savo širdis vienybe ir meile, nepaisant tarpusavio skirtumų, ir taip didinti savo gebėjimą skatinti pagarbą visų Dievo sūnų ir dukterų orumui.⁷

Argi ne būtent taip gyveno Nefio žmonės beveik du šimtmečius po to, kai jiems tarnavo Kristus?

„Ir tikrai negalėjo būti laimingesnių žmonių tarp visų žmonių, kuriuos sukūrė Dievo ranka. […]

Nebuvo […] nei lamanitų, nei jokių kitų -itų, bet jie buvo viena – Kristaus vaikai ir Dievo karalystės paveldėtojai.

Ir kokie jie buvo palaiminti!“⁸

Prezidentas Nelsonas taip pat pabrėžė, kaip svarbu skleisti orumą ir pagarbą savo bendrakeleiviams: „Mūsų visų Kūrėjas ragina kiekvieną iš mūsų atsisakyti išankstinio nusistatymo prieš bet kurią Dievo vaikų grupę. Kiekvienam, turinčiam išankstinį nusistatymą prieš kitą rasę, reikia atgailauti! […] Kiekvieno iš mūsų pareiga savo įtakos sferose daryti viską, ką galime, kad išsaugotume orumą ir pagarbą, kurių nusipelno kiekvienas Dievo sūnus ir dukra.“⁹ Iš tikrųjų žmogaus orumas reikalauja pagarbos mūsų skirtumams.¹⁰

Atsižvelgiant į šventą ryšį, vienijantį mus su Dievu kaip Jo vaikus, šis prezidento Nelsono pranašiškas nurodymas neabejotinai yra pagrindinis žingsnis siekiant nutiesti tarpusavio supratimo tiltus, o ne kurti išankstinio nusistatymo ir atskirties sienas.¹¹ Tačiau, kaip Paulius įspėjo efeziečius, turime suvokti, kad šiam tikslui pasiekti prireiks asmeninių ir kolektyvinių pastangų elgtis vieni kitų atžvilgiu nuolankiai, romiai ir su ištverme.¹²

Yra toks pasakojimas apie vieną žydų rabiną, kuris su dviem draugais grožėjosi saulėtekiu. Jis jų paklausė: „Kaip žinote, kada baigiasi naktis ir prasideda nauja diena?“

Vienas iš jų atsakė: „Kai galėsi žvelgdamas į rytus atskirti avį nuo ožkos.“

Kitas atsakė: „Kai galėsi žvelgdamas į horizontą atskirti alyvmedį nuo figmedžio.“

Tada jie atsigręžė į išmintingąjį rabiną ir paklausė jo to paties. Po ilgų apmąstymų jis atsakė: „Kai žvelgdamas į rytus ir pamatęs moters ar vyro veidą gali pasakyti: „Ji yra mano sesuo, o jis – mano brolis.“¹³

Mano brangūs draugai, galiu jus patikinti, kad naujos dienos šviesa mūsų gyvenime sušvis ryškiau, jei į savo artimuosius žvelgsime ir su jais elgsimės pagarbiai ir oriai, kaip su tikrais broliais ir seserimis Kristuje.

Savo žemiškosios tarnystės metu Jėzus tobulai įkūnijo šį principą, nes vaikščiojo darydamas gera visiems žmonėms,¹⁴ kviesdamas juos ateiti pas Jį ir pasinaudoti Jo gerumu, nepriklausomai nuo jų kilmės, socialinės klasės ar kultūrinių ypatybių. Jis tarnavo, gydė ir visada rūpinosi kiekvieno žmogaus poreikiais, ypač tų, kurie tuo metu buvo laikomi kitokiais, menkinami ar atstumti. Jis neatstūmė nė vieno, bet elgėsi su jais lygiateisiškai ir su meile, nes laikė juos savo broliais ir seserimis, to paties Tėvo sūnumis ir dukterimis.¹⁵

Vienas ryškiausių tokio elgesio atvejų buvo, kai Gelbėtojas keliavo į Galilėją ir sąmoningai pasirinko per Samariją vedantį kelią.¹⁶ Jėzus nusprendė prisėsti prie Jokūbo šulinio ir pailsėti. Tuo metu prie jo priėjo viena samarietė, norėdama pripildyti savo ąsotį vandens. Būdamas visažinis, Jėzus tarė jai: „Duok man gerti.“¹⁷

Ši moteris nustebo, kad kažkoks žydas paprašė samarietės pagalbos, ir išreiškė savo nuostabą, tardama: „Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)“¹⁸

Tačiau Jėzus, palikęs ilgametes samariečių ir žydų priešiškumo tradicijas, su meile patarnavo šiai moteriai, padėdamas jai suprasti, kas Jis iš tiesų yra, t. y. Mesijas, kuris viską apreikš ir kurio atėjimo ji laukė.¹⁹ Paveikta tokio švelnaus patarnavimo moteris nubėgo į miestą ir pranešė žmonėms apie tai, kas įvyko, sakydama: „Ar tik Jis nebus Kristus?“²⁰

Labai užjaučiu tuos, su kuriais buvo netinkamai elgiamasi, kurie buvo pažeminti ar persekioti nejautrių ir nemąstančių žmonių, nes per savo gyvenimą savo akimis mačiau, kokį skausmą patiria geri žmonės, kai juos teisia ar atmeta dėl to, kad jie kalba, atrodo ar gyvena kitaip. Širdyje taip pat jaučiu nuoširdų sielvartą dėl tų, kurių protas vis dar aptemęs, kurių regėjimas ribotas ir kurių širdys vis dar užkietėjusios dėl įsitikinimo, kad tie, kurie yra kitokie nei jie, yra prastesni. Jų ribotas požiūris į kitus iš tikrųjų trukdo jiems pamatyti, kokie jie yra Dievo vaikai.

Kaip išpranašavo pranašai, mes gyvename sunkiomis dienomis, vedančiomis į antrąjį Gelbėtojo atėjimą.²¹ Pasaulis apskritai yra susiskaldęs dėl stiprių rasinių, politinių ir socialinių-ekonominių skirtumų. Toks susiskaldymas kartais daro įtaką žmonių mąstymui ir elgesiui savo artimo atžvilgiu. Dėl šios priežasties neretai pasitaiko žmonių, kurie kitų kultūrų, rasių ir etninių grupių mąstymą, elgesį ir kalbėjimą apibūdina kaip prastesnį, remdamiesi išgalvotomis, klaidingomis ir dažnai sarkastiškomis idėjomis, skatindami panieką, abejingumą, nepagarbą ir net išankstinį nusistatymą jų atžvilgiu. Tokios nuostatos kyla iš puikybės, arogancijos, pagiežos ir pavydo – kūniškos prigimties²² bruožų, kurie visiškai priešingi Kristaus savybėms. Toks elgesys nedera tiems, kurie siekia tapti Jo tikraisiais mokiniais.²³ Tiesą sakant, mano brangūs broliai ir seserys, šventųjų bendruomenėje nėra vietos išankstinėms nuostatoms ar su jomis susijusiems veiksmams.

Būdami sandoros sūnūs ir dukterys, galime prisidėti prie tokio elgesio eliminavimo, Gelbėtojo akimis²⁴ žvelgdami į akivaizdžius skirtumus tarp mūsų ir remdamiesi tuo, kas mus sieja – savo dieviškąja tapatybe ir giminyste. Be to, galime stengtis, kad mūsų artimųjų svajonėse, viltyse, varguose ir skausmuose atsispindėtų mūsų pačių veidas. Kaip Dievo vaikai visi esame bendrakeleiviai, lygūs savo netobulumu ir gebėjimu augti. Esame kviečiami eiti drauge, taikiai, meilės Dievui ir visiems žmonėms kupinomis širdimis – arba, kaip pažymėjo Abraomas Linkolnas, „su pagieža niekam; su meile visiems“²⁵.

Ar kada nors susimąstėte, kaip pagarbos žmogiškajam orumui ir lygybės principas pasireiškia per paprastą mūsų apsirengimą Viešpaties namuose? Visi į šventyklą ateiname suvienyti vieno tikslo ir kupini troškimo būti švarūs ir šventi Jo šventoje akivaizdoje. Visus mus, apsirengusius baltai, priima pats Viešpats kaip savo mylimus vaikus, Dievo vyrus ir moteris, Kristaus palikuonis.²⁶ Turime privilegiją atlikti tas pačias apeigas, sudaryti tas pačias sandoras, įsipareigoti gyventi aukštesnį ir šventesnį gyvenimą ir gauti tuos pačius amžinuosius pažadus. Suvienyti tikslo, mes žvelgiame vieni į kitus naujomis akimis, o vienybėje mėgaujamės savo, kaip nuostabių Dievo vaikų, skirtumais.

Neseniai padėjau lydėti aukštus pareigūnus ir valdžios atstovus per Brazilijos šventyklos atvirų durų dieną. Su Brazilijos viceprezidentu sustojome persirengimo kambaryje ir aptarėme baltus drabužius, kuriuos visi dėvi šventykloje. Paaiškinau jam, kad šis visuotinis baltų drabužių naudojimas simbolizuoja, jog Dievui visi esame vienodi ir kad šventykloje mūsų tapatybė buvo ne šalies viceprezidentas ar bažnyčios vadovas, bet mūsų amžinoji tapatybė – mylinčio Dangiškojo Tėvo sūnūs.

Paveikslėlis

Igvasu kriokliai

Igvasu upė teka per pietų Braziliją ir įteka į plynaukštę, kurioje susidaro krioklių sistema, visame pasaulyje žinoma kaip Igvasu kriokliai – vienas gražiausių ir įspūdingiausių Dievo kūrinių žemėje, laikomas vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Milžiniškas vandens kiekis įteka į vieną upę, o tada atsiskiria ir suformuoja šimtus neprilygstamų krioklių. Metaforiškai kalbant, ši fenomenali krioklių sistema – tai Dievo šeimos žemėje atspindys, nes mus sieja ta pati dvasinė kilmė ir prigimtis, kilusi iš dieviškojo paveldo ir giminystės. Tačiau kiekvienas iš mūsų tekame skirtingose kultūrose, etninėse grupėse ir tautybėse, turime skirtingas nuomones, patirtį ir jausmus. Nepaisant to, judame pirmyn kaip Dievo vaikai, broliai ir seserys Kristuje, neprarasdami savo dieviškojo ryšio, darančio mus unikaliais žmonėmis ir mylima bendruomene.²⁷

Mano brangūs broliai ir seserys, tad savo širdį ir protą suderinkime su žinojimu ir liudijimu, kad visi esame lygūs prieš Dievą, kad visi esame visiškai apdovanoti tuo pačiu amžinuoju potencialu ir paveldu. Labiau mėgaukimės tarp mūsų esančia dvasine giminyste ir vertinkime skirtingas savybes bei įvairias dovanas, kurias visi turime. Jei tai darysime, pažadu jums, kad tekėsime savaip, kaip teka Igvasu krioklio vanduo, neprarasdami savo dieviškojo ryšio, identifikuojančio mus kaip ypatingą liaudį, „Kristaus vaik[us] ir Dievo karalystės paveldėtoj[us]“²⁸.

Liudiju jums, kad jei ir toliau taip tekėsime savo žemiškajame gyvenime, nauja diena prasidės su nauja šviesa, nušviesiančia mūsų gyvenimą ir atveriančia nuostabias galimybes labiau vertinti Dievo sukurtą Jo vaikų įvairovę ir būti labiau ja palaimintiems.²⁹ Mes tikrai tapsime įrankiais Jo rankose, skatinančiais visų Jo sūnų ir dukterų pagarbą ir orumą. Dievas yra gyvas. Jėzus yra pasaulio Gelbėtojas. Prezidentas Nelsonas yra mūsų dienų Dievo pranašas. Apie šias tiesas liudiju šventuoju Jėzaus Kristaus vardu, amen.