Parama augančiai kartai
Būtent ryšiai jaunimo gyvenime daro didžiausią įtaką jų pasirinkimams.
Ruošiantis jums kalbėti, mano dėmesį patraukė pasakojimas apie Helamaną ir jaunųjų Amono žmonių sūnus. Studijuodamas šį pasakojimą, esu pajutęs, kokią galią turi Mormono Knygos pranašų mokymai tėvams, vyskupams ir apylinkės nariams.
Helamanas buvo vyras, kuriuo jaunieji amonitai galėjo pasitikėti. Jis padėjo jiems stiprėti ir bręsti teisumu. Jie jį pažinojo, mylėjo ir „panoro, kad [jis] būtų jų vadas“1.
Helamanas mylėjo tuos jaunuolius kaip sūnus ir matė jų potencialą.2 Vyresnysis Deilas G. Renlandas mokė, kad „norėdami veiksmingai tarnauti kitiems, turime juos matyti […] Dangiškojo Tėvo akimis. Tik tada galime pradėti suvokti tikrąją sielos vertę. Tik tada galime pajusti, kaip Dangiškasis Tėvas myli visus savo vaikus.“3 Šiandien vyskupai yra apdovanoti įžvalgumu matyti jų globojamo jaunimo dieviškąją tapatybę.
Helamanas „suskaičiav[o]“4 savo globojamus jaunuolius. Pirmenybę jis teikė tvirtų ryšių su jais užmezgimui.
Lemiamą akimirką, kai reikėjo rinktis tarp gyvenimo ir mirties, Helamanas ir jo jaunieji kariai pametė iš akių juos persekiojančią kariuomenę. Helamanas tarėsi su jais:
„Štai mes nežinome, ar jie sustojo tam, kad mes pultume juos. […]
Todėl, ką pasakysite, mano sūnūs […]?“5
Tie ištikimi jaunuoliai atsakė: „Tėve, štai mūsų Dievas yra su mumis, ir jis neleis, kad mes kristume; tad eikime.“6 Mūšis buvo laimėtas, nes Helamanas palaikė šių vaikinų ryžtą7 veikti.8
Šie jaunieji amonitai turėjo didingą tikslą ir drąsiai „žygiavo į pagalbą žmonėms“9. „Šitos nedidelės pajėgos“, kurioms vadovavo Helamanas, patyrusių nefitų armijos karių širdims suteikė „didelių vilčių ir daug džiaugsmo“10. Šiais laikais vyskupai gali padėti savo unikaliai gabiam jaunimui laiminti apylinkę ir surinkti Izraelį. Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra mokęs, kad „tai yra misija, kuriai [jie buvo] atsiųsti į žemę“11.
Kaip ir šie jaunieji amonitai, kurie buvo „ištikimi visada ir visame, kas jiems bebūtų patikėta,“12 Helamanas ištikimai sekė savo vadovais. Kad ir su kokiu iššūkiu ar nesėkme susidurdavo, Helamanas visada būdavo „tvirtai pasiryž[ęs]“13 siekti jų tikslų. Kai jam buvo paliepta žygiuoti su savo mažaisiais sūnumis,14 jis pakluso.
Šiandien jaunimas yra palaimintas, nes vyskupai laikosi mūsų vadovų nurodymų „[tartis] su apylinkės Merginų organizacijos prezident[ėmis]“15. Kuolų prezidentai užtikrina, kad vyskupai ir Merginų organizacijos prezidentės būtų apmokomi, kaip įvykdyti savo pareigas jaunimui.16
Helamanas gerbė sandoras. Kai Amonas mokė evangelijos jaunuolių tėvus, šie tėvai atvira širdimi ją priėmė. Jie buvo taip atsidavę naujajam teisios mokinystės gyvenimui, kad sudarė sandorą „sudė[ti] savo maišto ginklus“17. Vienintelis dalykas, dėl kurio jie galėjo svarstyti galimybę sulaužyti šią sandorą ir grįžti prie sau praeityje gerai pažįstamo kariavimo, buvo nefitams grėsęs pavojus.
Amonitai norėjo padėti šiems žmonėms, pasiūliusiems jiems saugius namus. Helamanas, kartu su kitais, įtikino juos laikytis sandoros niekada nekariauti. Jis labiau pasitikėjo Dievo teikiama stiprybe nei ta, kurią galėjo suteikti amonitai su savo kalavijais ir strėlėmis.
Kai Helamanas ir jo jaunieji kariai susidūrė su bauginančiais iššūkiais, Helamanas buvo ryžtingas. „Bet štai, tai nesvarbu – mes tikime, kad Dievas išvaduos mus.“18 Kartą, kai jie buvo atsidūrę ant mirties iš bado slenksčio, jie „liej[o] savo sielas maldoje Dievui, kad jis sustiprintų [juos] ir išvaduotų […], [ir] Viešpats […] aplankė [juos], užtikrinimais, kad jis [juos] išvaduos“19 „dėl jų nepaprasto tikėjimo tuo, kuo jie buvo mokomi tikėti“20.
Iš Helamano sužinome, kad šiems jaunuoliams padėjo jų tėvai. Šie ištikimi tėvai žinojo, kad jiems tenka pagrindinė atsakomybė mokyti savo vaikus. Jie mokė savo vaikus laikytis įsakymų ir „teisiai vaikščioti“21 priešais Dievą. Jų motinos išmokė juos, „kad jeigu neabejos, Dievas juos išgelbės“22. Jų tėvai parodė galingą sandorų sudarymo pavyzdį.23 Šie buvę kariai pažinojo mūšių baisumus. Savo nepatyrusius sūnus jie patikėjo Helamano globai ir rėmė juos siųsdami „daug atsargų“24.
Savo jaunajai armijai Helamanas tarnavo ne vienas. Jį supo žmonės, į kuriuos jis galėjo kreiptis paramos ir patarimų. Jis kreipėsi pagalbos į vadą Moronį ir jos sulaukė.
Viešpaties karalystėje niekas netarnauja vienas. Viešpats yra mus palaiminęs apylinkėmis ir kuolais. Jo atkurtoje organizacijoje turime išteklių, išminties ir įkvėpimo įveikti bet kokį iššūkį.
Vyskupas apylinkei pataria per tarybas.25 Jis ragina kas ketvirtį rengti tarnystės pokalbius, o tada skatina vyresniųjų kvorumą ir Paramos bendriją vykdyti savo pareigą tarnauti šeimoms. Šios prezidentūros imasi iniciatyvos įvertinti poreikius ir ieškoti įkvėptų sprendimų. Kuolų prezidentai padeda apmokyti vyresniųjų kvorumų ir Paramos bendrijų prezidentūras, kaip vykdyti šias pareigas.
Reikalingų patarimų vadovai ir tėvai gali rasti programėlėse „Evangelijos biblioteka“ ir „Gospel Living“. Šiuose įkvėptuose šaltiniuose rasime Raštus, šiuolaikinių pranašų mokymus ir Visuotinį žinyną. „Evangelijos bibliotekos“ skyrelyje „Jaunimas“ yra daug mokomųjų priemonių, skirtų kvorumų ir klasių prezidentūroms,26 ir knygelė Jaunimo stiprybės vardan. Pasirinkimų vadovas. Jei visi apylinkės nariai studijuos šias įkvėptas priemones ir sieks Dvasios vadovavimo, Viešpats kiekvienam padės stiprinti jaunimą.
Jei nariai dėmesį skirs augančiai kartai, bus palaiminta ir sustiprinta visa apylinkė. Kad ir kokie būtų mūsų trūkumai ir netobulumai, Dangiškasis Tėvas kiekvieną iš mūsų, per savo Dvasios bendrystę, kviečia padėti kitiems. Jis žino, kad augame ir esame pašventinami tuomet, kai sekame Šventosios Dvasios raginimais.27 Nesvarbu, kad mūsų pastangos netobulos. Bendradarbiaudami su Viešpačiu galime būti tikri, kad mūsų pastangos atitiks tai, ką Jis norėtų daryti dėl jaunimo.
Kai jaunimui padedame vadovaudamiesi Šventosios Dvasios nurodymais, tampame Dangiškojo Tėvo meilės jų gyvenime liudytojais. Vadovavimasis Viešpaties raginimais kuria meilės ir pasitikėjimo ryšius. Būtent ryšiai jaunimo gyvenime daro didžiausią įtaką jų pasirinkimams.
Jaunimas mokysis apreiškimo modelio, kai drauge su mumis dalyvaus ieškojimo ir veikimo pagal raginimus tarnauti kitiems procese. Kai jaunimas dėl šio įkvėpto vadovavimo kreipsis į Viešpatį, stiprės jų ryšiai su Viešpačiu ir pasitikėjimas Juo.
Pasitikėjimą jaunimu rodome pasiūlydami pagalbą ir patarimus, bet neperimdami atsakomybės.28 Jei atsitrauksime ir leisime jaunimui mokytis drauge tariantis, pasirenkant įkvėptą kryptį ir įgyvendinant savo planą, jie patirs tikrą džiaugsmą ir augimą.
Prezidentas Henris B. Airingas mokė, kad „svarbiausia yra tai, kad jie iš [jūsų] sužino, kas jie iš tikrųjų yra ir kuo jie iš tikrųjų norėtų tapti. Spėju, kad jie nedaug apie tai sužinos iš paskaitų. Jie tai sužinos, kai jaus, kas jie yra, kuo jūs juos laikote ir kuo, jūsų manymu, jie gali tapti.“29
Mūsų jaunimas stebina mus savo drąsa, tikėjimu ir gebėjimais. Kai jie pasirinks būti visiškai atsidavusiais Jėzaus Kristaus mokiniais, Jo evangelija bus įrašyta jų širdyse. Sekimas Juo taps dalimi to, kas jie yra, o ne to, ką jie daro.
Helamanas padėjo jauniesiems amonitams pamatyti, kaip gyvena šaunus Jėzaus Kristaus mokinys. Mes galime būti galingas pavyzdys jaunimui, kaip Kristaus mokiniai gyvena šiais laikais. Tikintys tėvai meldžiasi dėl tokių pavyzdžių savo vaikų gyvenime. Jokia programa negali pakeisti mylinčių, sandorų besilaikančių suaugusiųjų įtakos.
Vyskupas, kaip kunigų kvorumo prezidentas, gali rodyti jaunimui pavyzdį, kaip būti ištikimu vyru ir mylinčiu tėvu,30 saugodamas, aprūpindamas ir pirmininkaudamas31 teisiais būdais. Vyskupų, akylai sutelkusių dėmesį į jaunimą,32 įtaka paveiks ištisas kartas.
Dabartinis jaunimas yra vienos kilniausių33 Dangiškojo Tėvo dvasių. Ikižemiškame pasaulyje jie buvo vieni drąsiausių tiesos ir valios laisvės gynėjų.34 Jie gimė šiomis dienomis tam, kad savo galingu Viešpaties Jėzaus Kristaus liudijimu surinktų Izraelį. Jis pažįsta kiekvieną iš jų ir žino, koks didelis jų potencialas. Jis yra kantrus jiems augant. Jis juos išpirks ir apsaugos. Jis juos išgydys ir ves. Jis juos įkvėps. Mes, jų tėvai ir vadovai, buvome ruošiami jiems padėti. Auginant šią naująją kartą mums padės Gelbėtojo Bažnyčia.
Liudiju, kad Kristaus Bažnyčia, atkurta per pranašą Džozefą Smitą ir šiandien vadovaujama prezidento Raselo M. Nelsono, yra suorganizuota tam, kad padėtų jaunimui įgyvendinti savo didžiąją paskirtį šiomis pastarosiomis dienomis. Jėzaus Kristaus vardu, amen.