Tai yra Viešpaties išmintis, kad mes turėtume Mormono Knygą

Brangūs broliai ir seserys, esame labai dėkingi už jūsų pastangas skaityti Raštus pagal vadovėlį Ateik ir sek paskui mane. Dėkojame jums už viską, ką darote. Jūsų kasdienis ryšys su Dievu ir Jo žodžiu turi rimtų pasekmių. „Jūs dedate didelio darbo pamatą. Ir iš mažų dalykų kyla tai, kas didinga.“¹

Gelbėtojo mokymų skaitymas iš Raštų padeda mums savo namus paversti tikėjimo šventovėmis ir evangelijos mokymosi centrais.² Tai pakviečia Dvasią į mūsų namus. Šventoji Dvasia pripildo mūsų sielą džiaugsmo³ ir visam gyvenimui mus paverčia Jėzaus Kristaus mokiniais.

Per pastaruosius kelerius metus skaitydami įvairias šventųjų raštų knygas stebėjome Dievo mokymų savo vaikams panoramą visuose pagrindiniuose evangelijos laikotarpiuose.⁴

Kiekviename evangelijos laikotarpyje matome gerai atpažįstamą modelį. Dievas per savo pranašus sugrąžina arba apreiškia Jėzaus Kristaus evangeliją. Žmonės seka pranašais ir yra gausiai laiminami. Tačiau ilgainiui dalis žmonių nustoja paisyti pranašų žodžių ir atitolsta nuo Viešpaties bei Jo evangelijos. Tai vadiname atsimetimu. Pirmą kartą evangelija buvo apreikšta Adomui, tačiau kai kurie Adomo ir Ievos vaikai nusigręžė nuo Viešpaties ir atsimetė.⁵ Tokį pasikartojantį sugrąžinimo ir atsimetimo modelį galime matyti Henocho, Nojaus, Abraomo, Mozės ir kitų pranašų evangelijos laikotarpiuose.

Šiuo metu gyvename laikų pilnatvės evangelijos laikotarpyje.⁶ Tai vienintelis evangelijos laikotarpis, kuris nesibaigs atsimetimu.⁷ Būtent šis evangelijos laikotarpis pradės Gelbėtojo Jėzaus Kristaus antrąjį atėjimą ir Jo tūkstantmetį viešpatavimą.

Taigi, kuo skiriasi šis evangelijos laikotarpis? Ką Viešpats yra mums parūpinęs šiandien, specialiai mūsų laikams, kad padėtų mums artintis prie Gelbėtojo ir niekada Jo nepalikti?

Vienas iš man į galvą ateinančių atsakymų yra Raštai, o ypač Mormono Knyga – dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas.

Nors Dievas yra pažadėjęs, kad jau niekada nebebus visuotinio atsimetimo, tačiau, kaip mokė prezidentas Raselas M. Nelsonas, turime būti atidūs ir atsargūs, kad išvengtume asmeninio atsimetimo: „Kiekvienas esame atsakingas už savo dvasinį augimą.“⁸ Mormono Knygos studijavimas, kaip tai darome šiais metais, visada suartina mus su Gelbėtoju – ir padeda mums išlikti arti Jo.

„Studijavimu“ tai vadiname todėl, kad dedame pastangas. Tačiau ne visada turime sužinoti kokį nors naują faktą. Kartais Mormono Knygos skaitymas yra tiesiog noras pajusti ryšį su Dievu – pamaitinti sielą, dvasiškai sustiprėti prieš išeinant į pasaulį arba atsigauti po nelengvos dienos pasaulyje.

Raštus studijuojame tam, kad Šventoji Dvasia, tas didysis mokytojas, sustiprintų mūsų atsivertimą į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų ir padėtų mums tapti panašesniems į Jį.⁹

Turėdami omenyje šias mintis, galėtume pasvarstyti: „Ko Šventoji Dvasia mus pamokė šią savaitę studijuojant Mormono Knygą?“ ir „Kaip tai mus priartina prie Gelbėtojo?“

Tai geri klausimai mūsų Raštų studijavimui namuose. Tai taip pat puikūs klausimai sekmadieninės mokyklos pamokai bažnyčioje pradėti. Mokymą bažnyčioje sekmadienį tobuliname mokydamiesi namuose per savaitę. Todėl mūsų sekmadieninėse pamokose „tas, kuris skelbia, ir tas, kuris gauna, supranta vienas kitą, ir abu ugdomi ir džiūgauja drauge“¹⁰.

Štai keletas eilučių, kurias Dvasia man priminė šią savaitę studijuojant Mormono Knygą:

• Nefis nurodė Jokūbui „išsaugoti šias plokšteles ir perduoti jas […] iš kartos į kartą. Ir jei būtų pamokslas, kuris būtų šventas, arba apreiškimas, […] arba pranašavimas“, Jokūbas turėtų tai „išraižyti ant šitų plokštelių […] [jų] žmonių labui“¹¹.

• Jokūbas vėliau liudijo: „Mes tyrinėjame [Raštus]; […] ir turėdami visus šiuos liudijimus mes įgyjame viltį ir mūsų tikėjimas tampa toks nepajudinamas.“¹²

Šios eilutės man priminė tai, ką Nefis anksčiau yra sakęs apie skaistvario plokšteles:

„Mes gavome metraščius […] ir tyrinėjome juos, ir suvokėme, kad jie buvo […] labai vertingi mums – tiek, kad galėjome išsaugoti Viešpaties įsakymus savo vaikams.

Todėl tai buvo Viešpaties išmintis, kad neštumėmės juos su savimi, keliaudami tyrais link pažado žemės.“¹³

Taigi, jei Lehiui ir jo šeimai buvo išmintinga turėti Raštus, tai lygiai taip pat išmintinga ir mums šiomis dienomis. Mūsų gyvenime ir šiandien nemažėja Raštų vertė ir dvasinė galia.

Dar niekada istorijoje nebuvo žmonių, kurie turėtų tokią prieigą prie Mormono Knygos ir kitų Raštų, kokią turime šiandien.¹⁴ Taip, Lehis ir jo šeima buvo palaiminti turėti su savimi skaistvario plokšteles, bet jie neturėjo po egzempliorių kiekvienai palapinei! Pats svarbiausias Mormono Knygos egzempliorius yra mūsų asmeninis egzempliorius. Tai mūsų skaitomas egzempliorius.

Gyvybės medžio regėjime Lehis mus mokė, kaip svarbu asmeniškai patirti Dievo meilę. Paragavęs jo vaisiaus, Lehis pamatė savo žmoną Sariją ir sūnus Nefį bei Samą, kurie buvo šiek tiek atokiau.

„Jie stovėjo lyg nežinotų, kur jiems eiti.“

Lehis pasakoja: „[…] aš jiems mojau, ir taip pat garsiu balsu sakiau, kad ateitų pas mane ir valgytų vaisiaus, kuris buvo trokštinas labiau už visus kitus vaisius.

Ir […] jie atėjo pas mane ir […] valgė vaisiaus.“¹⁵

Man patinka Lehio sąmoningo auklėjimo pavyzdys. Sarija, Nefis ir Samas gyveno gerą, teisų gyvenimą. Tačiau Viešpats turėjo jiems kai ką geresnio, saldesnio. Jie nežinojo, kur tai rasti, bet Lehis žinojo. Taigi jis „garsiu balsu“ pasišaukė juos ateiti prie gyvybės medžio ir patiems ragauti jo vaisiaus. Jo nurodymas buvo aiškus. Negalėjo būti jokio nesusipratimo.

Aš esu panašaus sąmoningo auklėjimo vaisius.¹⁶ Kai buvau mažas berniukas, gal 11 ar 12 metų, mama manęs paklausė: „Markai, ar tu pats per Šventąją Dvasią esi sužinojęs, kad ši evangelija yra tikra?“

Jos klausimas mane nustebino. Visada stengiausi būti „geras berniukas“ ir maniau, kad to pakanka. Tačiau mano mama, kaip ir Lehis, žinojo, kad reikia kažko daugiau. Turėjau veikti ir sužinoti pats.

Atsakiau, kad kol kas nesu to patyręs. O mano atsakymas jos nė kiek nenustebino.

Tada ji pasakė tai, ko niekada nepamiršiu. Iki šiol prisimenu jos žodžius: „Dangiškasis Tėvas nori, kad tu pats tai žinotum. Tačiau turi pasistengti. Turi skaityti Mormono Knygą ir melstis, kad sužinotum iš Šventosios Dvasios. Dangiškasis Tėvas atsakys į tavo maldas.“

Prieš tai niekada nebuvau skaitęs Mormono Knygos. Nemaniau, kad esu pakankamai suaugęs ją skaityti. Tačiau mano mama žinojo geriau.

Jos klausimas sužadino manyje troškimą sužinoti tai pačiam.

Taigi, kiekvieną vakarą miegamajame, kuriuo dalijausi su dviem savo broliais, įsijungdavau šviesą virš savo lovos ir perskaitydavau po vieną Mormono Knygos skyrių. Tada, išjungęs šviesą, iššliauždavau iš lovos, atsiklaupdavau ant kelių ir melsdavausi. Aš meldžiausi nuoširdžiau ir su didesniu troškimu nei kada nors anksčiau. Paprašiau Dangiškojo Tėvo, kad jis padėtų man sužinoti, ar Mormono Knyga yra tikra.

Nuo tada, kai pradėjau skaityti Mormono Knygą, jaučiau, kad Dangiškasis Tėvas mato mano pastangas. Jaučiau, kad esu Jam svarbus. Kai skaitydavau ir melsdavausi, mane apimdavo malonūs, ramūs jausmai. Taip, skyrius po skyriaus, mano sieloje vis ryškėjo tikėjimo šviesa. Ilgainiui supratau, kad šie jausmai buvo Šventosios Dvasios patvirtinimas apie tiesas.¹⁷ Pats įsitikinau, kad Mormono Knyga yra tikra ir kad Jėzus Kristus yra pasaulio Gelbėtojas. Koks dėkingas esu už mamos įkvėptą kvietimą.

Šitaip, kai dar būdamas berniukas pradėjau skaityti Mormono Knygą, prasidėjo mane iki šiol laiminantis Raštų studijavimas. Aš vis dar skaitau Mormono Knygą ir meldžiuosi atsiklaupęs. O Šventoji Dvasia vėl ir vėl patvirtina apie jos tikrumą.

Nefis pasakė teisingai. Viešpaties išmintis buvo ta, kad Raštus turėtume su savimi turėti visą savo gyvenimą. Mormono Knyga yra „sąvaros akmuo“, dėl kurio šis evangelijos laikotarpis skiriasi nuo visų ankstesnių evangelijos laikotarpių. Jei studijuosime Mormono Knygą ir seksime dabartiniu pranašu, mūsų gyvenime neįvyks asmeninis atsimetimas.¹⁸

Kvietimas eiti prie gyvybės medžio tvirtai laikantis Dievo žodžio nėra tik Lehio kvietimas jo šeimai, ir tai nėra tik mano motinos kvietimas skaityti Mormono Knygą ir melstis dėl jos. Tai taip pat mūsų pranašo, prezidento Raselo M. Nelsono, kvietimas kiekvienam iš mūsų.

Jis sakė: „Pažadu, jei kiekvieną dieną, pamaldžiai studijuosite Mormono Knygą, jūsų sprendimai bus geresni – kiekvieną dieną. Pažadu: jei apmąstysite studijuotus dalykus, dangaus langai atsivers ir jūs ne tik sulauksite atsakymų į savo klausimus, bet ir žinosite, kokiu keliu pakreipti savo gyvenimą.“¹⁹

Meldžiu, kad Mormono Knygos skaitymas šiais metais kiekvienam iš mūsų būtų tikras džiaugsmas ir palaiminimas ir dar labiau priartintų mus prie Gelbėtojo.

Dangiškasis Tėvas yra gyvas. Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Mormono Knygoje yra Jo žodžiai ir ji perteikia Jo meilę. Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra dabartinis Viešpaties pranašas žemėje. Kad visa tai yra tiesa, žinau dėl patvirtinančio Šventosios Dvasios liudijimo, kurį pirmą kartą gavau dar vaikystėje skaitydamas Mormono Knygą. Jėzaus Kristaus vardu, amen.